„Jeigu būtų priimta tai, kas buvo sutarta komitete (Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete - BNS), tai būtų neblogai, kad būtų priimtas (naujasis Darbo kodeksas - BNS), bet mes visai nieko prieš, kad liktų senasis kodeksas, tik dėl vienintelio gaila - dėl papildomo išeitinių fondo“, - BNS sakė A. Černiauskas.
Atidėjus naujojo kodekso įsigaliojimą, nebūtų kuriamas išeitinių kompensacijų fondas. A.Černiauskas įtaria, kad darbdaviams senasis kodeksas būtų naudingas - jie sutaupytų apie 300 mln. eurų.
„Dabar, kai dalis socialinių įstatymų yra priimta, darbdaviai žaidžia žaidimą - kai jie (įstatymai dėl „Sodros“ pertvarkos - BNS) pradės galioti nuo 2017 metų, darbdaviai sutaupys lėšų, nes jiems socialinio draudimo įmoka „Sodrai“ sumažės (1 procentiniu punktu - BNS), o tas lėšas, kurias turėjo nukreipti į išeitinių ir nedarbo draudimo fondus, jie sutaupys. Paskaičiavus tai yra didelė suma - daugiau nei 300 mln. per metus“, - BNS teigė profsąjungų lyderis.
Pasak A. Černiausko, fondas būtų „nuėmęs įtampą tarp darbdavių ir darbuotojų“.
A. Černiausko nuomone, situaciją išgelbėti būtų galima, į dabartinį kodeksą perkėlus nuostatas dėl išeitinių išmokų iš fondo mokėjimo.
Jis taip pat pabrėžė, kad kodeksą palikus priimti naujam Seimui, jis gali dar labiau pakoreguoti įstatymą: „Sunku pasakyti, kokia bus Seimo dauguma...“.
Birželio pabaigoje Seimas nustatė papildomas išmokas ilgai vienoje darbovietėje dirbusiems atleistiems asmenims - už 5-10 metų darbą tokiems darbuotojams iš specialaus fondo, į kurį įmokas mokėtų darbdaviai, būtų skiriama vienos, už 10-20 metų - dviejų, o ilgiau - trijų vidutinių algų dydžio išmokos.
2017 metais darbdavių įmoka „Sodrai“ mažinama 1 procentiniu punktu (nuo 31 iki 30 proc.) - šio Seimo sprendimo prezidentė nevetavo. „Sodros“ netektis sieks 84 mln. eurų - ji būtų finansuojama iš valstybės biudžeto.