„Žurnalas Reitingai“ aiškinosi, kokie įtakingiausi verslo atstovai elito akimis, tuo metu bendrovė „Spinter tyrimai“ tyrė visuomenės nuomonę. Taigi iš esmės tai tarsi dvi apklausos – elito atstovų ir visuomenės nuomonės.
Pagal elito apklausą, įtakingiausias šalyje – Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. Tokia elito nuomonė buvo ir pernai. Pagal visuomenės nuomonės apklausą R. Dargiui teko 7 vieta.
Kadangi reitingavimai ir apklausos įvairiais pjūviais Lietuvoje vyksta labai dažnai, R. Dargis sako visada į šiuos dalykus žiūrintis su tam tikra rezervacija – kiekvienos apklausos ir reitingai turi savo paklaidą.
„Aišku, iš kitos pusės, tai yra patvirtinimas, kad temos, kuriomis kalbi, problemos, kurias keli viešumoje, mintys, kurias išsakai, yra artimos ir kitiems, jos aktualios ne tik man. Tai man yra asmeninis patvirtinimas, kad tai, ką darau, turi prasmę ir yra artima bent daliai visuomenės“, – teigė R. Dargis.
Pramonininkų vadovas pasakojo keletą pastarųjų metų didelį dėmesį skiriantis diskusijoms apie tai, kad mums yra labai svarbu ugdyti kritiškai mąstantį, kūrybingą ir atsakingą žmogų, Susitikimuose regionuose su jaunimu, bendruomenėmis ir verslu jis sako kalbantis apie lyderystės, bendruomenės telkimo svarbą.
„Manau, šiandieniniai tikrieji lyderiai ir elitas jau suvokia, kad išsiugdę lyderius nuo mažens ir ne tik didmiesčiuose galėsime užsitikrinti sėkmingą mūsų valstybės ateitį, todėl mes visi kartu turime telkti bendruomenę ir investuoti savo laiką, žinias ir patirtį į ateities lyderių ugdymą“, – kalbėjo R. Dargis.
Kaip ir pernai, antroje vietoje pagal elito balsus atsidūrė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Visuomenės nuomone, jis yra pats įtakingiausias – pagal „Spinter tyrimų“ apklausą G. Nausėdai gyventojai skyrė 1 vietą.
„Savo darbu įtakos nesiekiu. Viskas, kas man svarbu – tai žmonių pasitikėjimas. Ypatingų receptų neturiu – tiesiog kalbu tai, ką galvoju ir stengiuosi tai daryti ne tik ekonomistams suprantama kalba. Jeigu manimi pasitiki, man tai svarbiau nei garbės raštai, antpečiai ar kitokie pasižymėjimo ženklai“, – DELFI sakė G. Nausėda.
Trečią vietą elitas skyrė koncerno „MG Baltic“ prezidentui Dariui Mockui. Visuomenės apklausoje jis liko 9-tas.
„Manau, tokie reitingai tėra žaidimas, nes įtakos neįmanoma įvertinti ir pamatuoti remiantis objektyviais kriterijais. Dėl to vertinant įtaką pernelyg didelį svorį dažniausiai įgyja konkretaus žmogaus žinomumas ir įvaizdis. Kita vertus, jei visas pasaulis taip žaidžia, vadinasi, kažkam toks žaidimas yra reikalingas ar bent jau smagus. Man įtaka visuomet atrodė susijusi su asmens gebėjimu įkvėpti aplinkinius veikti, siekti tikslų ir kažką keisti, todėl geras mokytojas gali būti kur kas įtakingesnis nei tokiu laikomas politikas ar verslininkas“, – dėsto D. Mockus.
„MG Baltic” pavadinimas pastaruoju metu skambėjo Liberalų sąjūdžio skandale, kuriame įtariama, kad koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis perdavė 106 tūkst. eurų buvusiam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui. Politikas įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu, R. Kurlianskis – prekyba poveikiu ir papirkimu. R. Kurlianskis yra D. Mockaus bendrakursis ir bendražygis.
Pirmajame dešimtuke pagal elito balsus taip pat atsidūrė Vilniaus prekybos“ grupės didžiausias akcininkas Nerijus Numavičius, „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis, bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ valdybos pirmininkas Ilja Laursas, biotechnologijų bendrovės „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas Algirdas Vladas Bumelis, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
Visuomenės akimis, įtakingiausi G. Nausėda ir J. Blažytė
Kaip minėta, visuomenės požiūriu, įtakingiausias šioje srityje yra SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda.
Visuomenės nuomone, antroje vietoje pagal įtakingumą – koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininkė, viena turtingiausių moterų šalyje Jolanta Blažytė. Ji nuo G. Nausėdos atsiliko tik vienu balsu.
„Jaučiuosi įtakinga tose ribose, kuriose vykdau veiklą – tai yra, savo verslo įmonėje. Ar norėčiau būti įtakinga platesnėse erdvėse? Norėčiau, kad visuomenėje daugiau įtakos turėtų ne konkreti mano „personalija“, bet ta pasaulėžiūra, kurią aš propaguoju ir ant kurios susikūrė daugelio žmonių, organizacijų ir valstybių sėkmės istorijos. Jei ši pasaulėžiūra taps bent šiokia tokia atsvara šiuo metu Lietuvoje vis labiau įsigalinčiai, bet nieko gero nesukuriančiai „proletarinei demagogijai‘, beliks pasidžiaugti savo įtakos rezultatais“, – sako J. Blažytė.
Pasak J. Blažytės, pati įtaka, kaip ir pinigai, nėra nei gėris nei blogis – jie tėra tik instrumentas tikslams pasiekti. Jos nuomone, svarbiausia tai, kokiems tikslams pasiekti ta įtaka naudojama – ar gražios ir naudingos visuomenei idėjos įgyvendinimui, ar tik atskiro individo reikšmingumo ir dominuojančios padėties įtvirtinimui.
Pernai visuomenė pirmą vietą skyrė verslininkui, Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui. Šįmet už jį buvo galima balsuoti tik kaip už politiką.
Trečioje vietoje, visuomenės vertinimu, atsidūrė verslininkas Antanas Bosas.
„Tikrai nesijaučiu, galvoju, čia kažkoks nesusipratimas, nes aš jokios įtakos niekam niekados nedarau – nei aš Vyriausybės, nei Seimo narys. Gal dėl to, kad pavardė graži“, – klausiamas apie įtaką, sakė A. Bosas. Pasak jo, žmonių parodytas dėmesys neatitinka tikrovės.
Visuomenės apklausose, kurias atliko visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai”, į pirmą dešimtuką, be jau minėtų asmenų patenka N. Numavičius, „Achemos“ akcininkė Lyda Lubienė, bendrovių „Fragrances International“, „Kristiana“ savininkas Benas Gudelis, „Kauno grūdų“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys, „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Pasak „Spinter tyrimų“ vadovo Igno Zoko, verslininkų, įmonių vadovų ir ekonomistų vertinime labai svarbų vaidmenį vaidina bendras vertinamųjų žinomumas visuomenėje.
„Todėl ilgamečio viešai kalbančio „ekonomikos guru“ G. Nausėdos pozicija pirmoje vietoje nestebina. Toliau sąrašo viršuje kiti visuomenėje gerai žinomi verslininkai, ekonomistai ir įmonių vadovai, kurių užimama pozicija šiame reitinge, mano galva, nebūtinai koreliuoja su jų turima įtaka“, – įtakingiausiųjų sąrašą komentavo I. Zokas.
Pasiūlė įtraukti į įtakingiausiųjų sąrašus
Apklaustieji elito atstovai taip pat pasiūlė kitų verslininkų ar ekonomistų, kurie, jų nuomone, yra įtakingi, nors į pirminį sąrašą įtraukti nebuvo.
Du respondentai paminėjo Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentą Šarūną Kliokį, tiek pat apklaustųjų siūlė įtraukti „Nemateko” vadovę Egidiją Vaicekauskienę.
Į įtakingiausiųjų sąrašą taip pat pasiūlytas įmonės „Geležinio Vilko Ntp” direktorius Sigitas Daugnoras bei įmonę „Scaent Baltic” kartu su broliu valdantis Ramūnas Garbaravičius. „Scaent Baltic” kontroliuoja trečdalį rusišką elektros energiją importuojančios įmonės „Inter Rao Lietuva” akcijų.
Respondentai įtakingais verslininkais ar ekonomistais įvardijo ir stiliaus patarėją Agnę Jagelavičiūtę, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą į Seimą, ekonomistą Stasį Jakeliūną, taip pat tris įmones „Lietuviška mėsa”, „Aubrakas” ir „Jonikų ūkis” kartu su žmona valdantį Vidmantą Joniką.
Balsuojant paminėta Šiaurės Lietuvoje veikiančią imperiją „Šiaurės vilkas” valdantis Vilius Kaikaris. Labiausiai verslininkas išgarsėjo, kai per patį įtampos piką tarp Ukrainos ir Rusijos išsakė nepasitenkinimą Lietuvos užsienio politika Maskvos atžvilgiu.
Dar du paminėtieji: verslo teisininkas, advokatų kontoros „Valiūnas ir partneriai Ellex” steigėjas Rolandas Valiūnas bei „Žabolis ir partneriai” steigėjas Alvydas Žabolis.
A. Kubilių prajuokino J. Blažytės įtaka
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius nusijuokė įtakingiausiųjų sąraše išvydęs J. Blažytės pavardę. „Aš abejoju. Na, kartais dar matau J. Blažytės tekstų, nors ne tiek daug, kad žmonės gerai žinotų apie jos nuomonę ir kad ta nuomonė darytų įtaką žmonių apsisprendimui. Bet A. Boso, išskyrus gražius nuotraukų žurnalus kaip „Žmonės“, kažin ar kažkur kitur jo nuomonė dar kažkam žinoma. Šioje vietoje nelabai ką galiu įvertinti – man tai sukelia šypseną“, – visuomenės išrinktą trejetuką pakomentavo A. Kubilius.
Pasak A. Kubiliaus, bankai savo veiklai vykdyti samdo stipriausius ekonomistus Lietuvoje. Jie rengia prognozes, kurias bankai viešai skelbia, naudoja savo veiklai propaguoti. Tuo metu nei verslo asociacijos, nei profsąjungos, nei mokslo institucijos tuo reguliariai neužsiima.
„Todėl bankų analitikų nuomonė geriausiai žinoma, ji reguliari, žurnalistai jų dažnai klausinėja, taip susiklosto natūralus paveikslas ir, kalbant apie ekonominius reiškinius, jų nuomonė dominuoja. Manau, būtų gerai daugiau įvairių nuomonių“, – sakė ekspremjeras.
Jis pasigenda profesionalių analitikų verslo konfederacijose ir asociacijose, kurie žmonėms suprantama kalba analizuotų ekonomines tendencijas, teiktų prognozes, aiškintų teigiamas ar neigiamas Vyriausybės veiksmų pasekmes. To paties A. Kubilius pasigenda ir iš akademinio pasaulio žmonių.
A. Sysas: gal tai kandidatai į prezidentus?
Tuo metu socialdemokratas, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas sako, kad tarp viešumoje matomų žmonių visada yra pilkųjų kardinolų, kurie apklausose nefigūruoja. Jo aiškinimu, R. Dargis populiariausias, nes vadovauja Lietuvos pramonininkų konfederacijai – didžiausiai ir, ko gero, stipriausiai, didžiausią įtaką turinčiai verslo organizacijai, nuolat turinčiai lobistų Seime ir Vyriausybėje.
„Kai jūs klausiate verslininkų ir politikų, jie ir pasako, nes visą laiką bendradarbiauja su Pramonininkų konfederacija. Kartu su keliais kitų bankų vyriausiais analitikais, G. Nausėda – vienas populiariausių komentatorių ekonomikos, finansų klausimais. Ko gero, abu būsimoje ateityje taikys į prezidentus“, – apie tai, kad R. Dargis ir G. Nausėda gali dalyvauti 2019 m. prezidento rinkimuose, spėja A. Sysas.
Jis atskleidė, ką pats laiko įtakingiausiais: „Svarstėme socialinį modelį – aš mačiau, kas vaikščiojo Seime ir darė įtaką – tikrai ne šie žmonės. Ponas Valdas Sutkus labai įtakingai elgėsi ir sprendimai buvo akivaizdūs“. V. Sutkus – Lietuvos verslo konfederacijos vadovas.
Tačiau A. Sysas, kaip ir A. Kubilius, stebisi aukšta J. Blažytės vieta.
„Tikrai nemanyčiau, kad J. Blažytė yra labai įtakinga. Ji bando dabar reikštis tam tikrais rašinėliais, kuriuos rašo kažkas kitas, ne ji pati. Bet labai keista, kad ji turėtų įtakos. Ne man vienam taip atrodo, jei išeitumėt į gatvę ir paklaustumėt, kas yra J. Blažytė, būtų labai gerai, jei atsakytų kas dešimtas“, – teigė A. Sysas. Jis abejoja ir A. Boso įtaka, mat šis dažniausiai pasirodo tik „Stiliaus“ ir „Žmonių“ žurnaluose.
Pašnekovas pritaria sakantiems, kad Lietuvoje trūksta nepriklausomų ekspertų. „Visi jie priklausomi nuo darbdavių. Gal tai nėra tiesioginiai priekaištai, bet veikia vidinis cenzorius – žmogus supranta, kam dirba, darbo užmokestis geras, darbas irgi nedulkėtas, kas moka, tas ir užsako muziką“, – teigė jis.
A. Syso teigimu, tiek privačios žiniasklaidos priemonės, tiek visuomeninis transliuotojas dažnai naudojasi bankų vyriausiųjų analitikų paslaugomis, tačiau jie pirmiausia dirba bankams. „Aišku, ir jų komentarai atitinkamai nukreipti siekiant naudos bankams. Štai, pavyzdžiui, pensijų fondų rezultatai šiandien labai prasti, bet apie tai beveik nešnekama, nutylima, nes visi pensijų fondai – bankų dukterinės įmonės“, – kalbėjo politikas.
Pasak jo, apie tai dažniausiai kalba vienintelis Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka, kartais vieną kitą žodį pasako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas R. Kuodis, tačiau kiti mokslininkai tyli arba nėra cituojami žiniasklaidoje.
