Mokestį siūlo sieti su plotu
Lietuva, pirmoji ir vienintelė Europos Sąjungoje, jau nuo kitų metų užsibrėžusi įvesti dvinarę įmoką už komunalinių atliekų surinkimą. Už šiukšlių išvežimą turėtume mokėti pagal naują įkainį, kuris bus sudarytas iš dviejų dalių – pastoviosios ir kintamosios.
Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės naują mokestį gyventojams linksta susieti ne su žmonių skaičiumi būste, o su jo dydžiu.
Tačiau Panevėžio politikai dėl to jau susikirto – Tarybos komitetų nuomonės išsiskyrė. Tad šią savaitę į posėdį susirinksiančiai miesto Tarybai bus pasiūlyta svarstyti ir dar vieną alternatyvą – mokestį už šiukšles sieti su nekilnojamojo turto vienetu.
Savivaldybės turi patvirtinti rinkliavos už atliekas dydžio nustatymo metodiką. Ir Panevėžio miestas, ir rajonas pasisamdė bendrovę „Jostra“, kuri ir parengs rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką.
Tačiau savivaldybėms pirmiausia reikia apsispręsti, pagal kokius parametrus bus skaičiuojama mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų pastovioji ir kintamoji dalys kiekvienai nekilnojamojo turto rūšiai: individualiems namams, daugiabučiams, verslo subjektams ir kt.
Pastovioji dalis gali būti apskaičiuojama pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir plotą, nekilnojamojo turto paskirtį ir objektų skaičių arba gyventojų (darbuotojų) skaičių. Kintamoji dalis gali būti apskaičiuojama pagal naudojamų konteinerių skaičių ir tūrį arba skaičių, tūrį ir išvežimų dažnį, arba atiduodamų komunalinių atliekų svorį.
Panevėžio savivaldybėje rugpjūčio pradžioje sudaryta darbo grupė dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą projektui parengti siūlo individualiems namams bei daugiabučių butams dvinarės įmokos pastoviąją dalį skaičiuoti pagal plotą. Būtų apmokestintas iki 100 kvadratinių metrų plotas.
Kintamąją dalį siūlo skaičiuoti pagal konteinerio tūrį ir jo ištuštinimo dažnį individualiems namams ir atliekų susikaupimo normas daugiabučių namų gyventojams.
Sodų ir garažų paskirties objektams įmokos pastoviąją dalį, komisijos nuomone, racionaliausia skaičiuoti pagal turto vienetą, o kintamąją dalį – pagal konteinerio tūrį, išvežimo dažnį arba atliekų susikaupimo normas, jeigu to objekto turėtojai naudojasi bendraisiais konteineriais.
Miesto ūkio ir aplinkos komitetas nepritarė Panevėžio miesto savivaldybės pagal darbo grupės siūlymus parengtam įmokos kriterijų projektui. Jo nariai mano, kad pastovioji dalis turėtų priklausyti nuo deklaruotų gyventojų skaičiaus.
Anot komiteto, disponuojant keliais skirtingų rūšių nekilnojamojo turto objektais (būstais, sodais, garažais), gyventojams gresia dvigubas apmokestinimas.
Miesto ūkio ir aplinkos komitete besidarbuojančių politikų nuomone, reikėtų panaikinti skirtumą tarp daugiabučiams ir individualiems namams taikomų įkainių.
Strateginio planavimo, investicijų, ekonomikos ir finansų komitetas siūlo pastoviąją dalį sieti su turto vienetu.
Absoliučiai visiems nebus gerai
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, minėtos darbo grupės narys Ramūnas Vyžintas yra už tai, kad viena įmokos dalis būtų skaičiuojama pagal būsto dydį. Jis sako, kad Taryboje bus svarstoma ir alternatyvą, t. y. siūlymas pastoviąją įmokos dalį nustatyti pagal turto vienetą.
„Kad ir kokį variantą pasirinksime, jis nebus absoliučiai socialiai teisingas. Jeigu susiesime su plotu, žmonės piktinsis, kad atliekas palieka ne kvadratiniai metrai, o gyventojai. Tačiau jų skaičius labai kintantis. Žmonės vienur deklaruoja gyvenamąją vietą, kitur gyvena. Patikrinti, kiek kokiame būste yra gyventojų, būtų labai sudėtinga ir brangu.
Pasirinkus skaičiuoti pagal nekilnojamojo turto vienetą, vėl iškyla dilema. Individualus gyvenamasis namas paprastai turi garažą, prie jo dar yra sodas ar daržas. Taigi jo savininkas mokės už vieną turto vienetą. O daugiabučio gyventojas turi butą, atskirai sodą, atskirai garažą. Taigi jis turėtų mokėti už tris turto vienetus. Kad to neatsitiktų, mėginsime nustatyti tam tikrus koeficentus“, – „Sekundei“ teigė R. Vyžintas.
Bendrovės „Jostra“ direktorius Jonas Stravinskas neneigia, kad pastoviosios dalies nustatymas pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir plotą nėra visiškai socialiai teisingas, tačiau šis parametras gana pastovus, to nepasakysi apie gyventojų skaičių.
Esą apmokestinus pagal plotą, būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui nemokėti už šiukšlių išvežimą. Teigiama ir tai, kad kontrolė pigiau kainuotų.
„Mes daugiausia diskutuojame dėl atliekų surinkimo kainų individualių ir daugiabučių namų gyventojams, bet iš viso yra net 19 grupių, kurioms turime nustatyti mokestį“, – administracijos direktoriaus pavaduotojas aiškino, koks Sizifo darbas laukia miesto Savivaldybės.
Atliekų sukaupimo tyrimą tęs iki pavasario
R. Vyžinto teigimu, dvinarės įmokos įvedimas atliekų tvarkymo sąnaudas gyventojas pabrangintų vos keliais procentais. Kur kas baisesnis smūgis jų piniginių lauktų, jeigu būtų gerokai padidintas Panevėžio regioninio atliekų tvarkymo centro (PRATC) vartų mokestis.
„Sekundė“ jau rašė, kad PRATC yra apskaičiavęs, jog vidutinis mokestis turėtų būti 50,20 Eur už toną su PVM, dabar šis mokestis yra 24,08 Eur. Naują vartų mokestį tvirtina PRATC valdyba, į ją įeina visų apskrities savivaldybių atstovai.
Šio mokesčio dydis turi labai didelę įtaką, kiek gyventojams ir įmonėms mokėti už šiukšlių išvežimą. Preliminariais PRATC skaičiavimais, pakėlus vartų mokestį, kaina vartotojams gali išaugti apie 20–40 proc.
Teigiama, kad dvinaris mokestis turėtų šiek tiek sušvelninti tokį drastišką brangimą.
Mat kintamoji jo dalis turėtų būti susieta su gyventojų sukauptų ir šalinamų atliekų kiekiu.
Įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“ skaičiuoja, kad pastovioji įmokos dalis galėtų sudaryti 70 proc., o kintamoji – 30 proc. viso įmokos dydžio. Savivaldybė įmonei yra skyrusi 17 tūkst. eurų metinių komunalinių atliekų susidarymo normų tyrimui atlikti, jis būtų baigtas kitų metų kovą. Paaiškėjus, kiek šiukšlių sukaupia gyventojai, būtų nustatomos atliekų susikaupimo normos.
Tačiau dvinarė įmoka turi būti įvesta jau nuo 2017 metų sausio. „Sekundei“ vakar nepavyko išgirsti aiškaus atsakymo, ar atliekų susikaupimo normos bus nustatomos nebaigus tyrimo.
Negalės reikalauti mokėti daugiau, nei nustatyta
Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos vadovas Algirdas Reipas
teigia, kad nė vienoje Europos Sąjungos šalyje nėra dvinarės įmokos sistemos už atliekų surinkimą. ES palikta teisė savivaldybėms pačioms nusistatyti tvarką ir įkainius.
„Tikriausiai niekur nėra tobulos ir visiškai socialiai teisingos sistemos“, – kalbėjo jis.
A. Reipo teigimui, ir atliekų tvarkytojai, ir savivaldybės Vyriausybės prašė atidėti dvinarės įmokos įvedimą, tačiau į jų prašymus nebuvo atsižvelgta. Pasak jo, savivaldybės, kol daugiabučių konteinerių aikštelės neaptvertos, neturi galimybės apskaičiuoti, kiek atliekų jie sukaupia.
„Kaip suskaičiuoti, kiek kurio buto ar bent jau viso namo gyventojai į tą konteinerį atliekų išmetė? Ir kaip sukontroliuoti, kad tame konteineryje ar šalia jo neatsidurtų svetimos atliekos? Juk jei nuo atliekų kiekio rinkliavos dydis priklausys, ne vienas norės tą dydį visais įmanomais būdais sumažinti“, – kalbėjo pašnekovas.
A. Reipas mano, kad pastoviosios įmokos dalies susiejimas su būsto dydžiu, nėra ydingas. Pasak jo, pastato plotas rodo, kad jame potencialiai gali gyventi ar dirbti žmonių. Jeigu taip nėra, esą skriaudos vis tiek nebus.
Pasak jo, teisės aktais yra nustatytas „saugiklis“, pagal kurį gyventojų išlaidos už komunalinių atliekų tvarkymą negali viršyti vieno procento disponuojamų namų ūkio pajamų.
„Jeigu vienas pensininkas gyvena 100 kv. m ploto bute ar name, bet gauna 200 eurų pensijos, iš jo už atliekų tvarkymą negalės būti imami daugiau kaip du eurai per mėnesį“, – pateikė pavyzdį pašnekovas.
A. Reipo teigimu, viena iš dvinarės įmokos dalių susiejus su gyventojų, įmonėms – su darbuotojų skaičiumi, dėl sudėtingos kontrolės labai padidėtų sistemos administravimo išlaidos. Be to, tai mažintų verslininkų suinteresuotumą kurti naujas darbo vietas.
Savivaldybių ir regioninių atliekų tvarkymo atliekų centrų atlikti skaičiavimai parodė, kad taikant naująsias taisykles įmokos dydis, palyginti su dabartiniu, atskiriems atliekų turėtojams didėtų nuo 50 iki 100 procentų.
Aplinkos ministerija teigia, kad mokestinę naštą gyventojams didins ne dvinarės įmokos įvedimas, o atliekų tvarkytojų ir savivaldybių nesugebėjimas sukurti gerai funkcionuojančios sistemos.
