Kiekvienas susierzins, jei išplauta mėgstama suknelė ar palaidinė akivaizdžiai susitraukia, jei pradeda irti siūlės ar ties atvartu išblunka spalva.
Susidaro įspūdis, kad ką tik įsigytu drabužiu pasipuošti pavyksta vos keletą kartų, nes labai greitai jis nebeatrodo kaip naujas, kad ir kaip jį prižiūrime.
Deja, šiais laikais, kai tiek daug švaistoma, į gaminio nepatvarumą dažnai žiūrime pro pirštus. Šiaip ar taip, juk labai paprasta nulėkti į parduotuvę, o dar paprasčiau – prisijungti internetu, ir įsigyti naujų drabužių, ypač kai jie tokie pigūs, rašo „The Daily Mail“.
Deja, toks pat likimas ištinka ir paltą ar kostiumėlį, už kurį dažniausiai paklojame gana solidžią sumą. Taigi, kyla logiškas klausimas „Kodėl drabužiai taip greitai dėvisi?“
Neblėstantis vintažinių apdarų populiarumas įrodo, kad 7-uoju, 8-uoju ir 9-uoju dešimtmečiais prekės buvo kur kas aukštesnės kokybės, kitaip kaip gi jos būtų išsilaikę kelias dešimtis metų.
Pavyzdžiui, „Nike“ firmos kiek daugiau nei 100 eurų kainuojantys sportbačiai, kaip numatyta, turi susidėvėti nubėgus 100 kilometrų.
Kodėl gi taip yra? Visų pirma todėl, kad taip numatyta. Gudrybė pernelyg akivaizdi: kuo drabužiai greičiau susidėvės, praras formą arba iširs, tuo dažniau žmonės bus priversti pirkti naujus.
„Mūsų senelės, pirkdamos paltą, tikėdavosi dėvėti jį bent keturias žiemas, bet kadangi šiandien drabužiai daug pigesni, mūsų lūkesčiai tapo gerokai kuklesni, – sako konsultantas Tonys Glenville‘is, dirbantis kūrybinės grupės vadovu Londono dizaino koledže. – Todėl gamintojai gali sau leisti pristatyti ne pačius tobuliausius gaminius, tinkamus dėvėti tik vieną sezoną, o kartais tik iki pirmo skalbimo.“
Kaltė tenka ir vartotojams. Nuo 10-ojo dešimtmečio populiariausi prekių ženklai ėmė konkuruoti tarpusavyje siekdami pristatyti kuo daugiau kolekcijų per kuo trumpesnį laiką ir taip pripratino mus prie greitai kintančios mados.
Nieko nuostabaus, kad moterys šiais laikais turi keturiskart daugiau drabužių nei 1980-aisiais.
Pastaruoju metu atlikta apklausa parodė, kad daugelį šiandien įsigyjamų madingų apdarų apsivelkama tik septynis kartus, o 33 proc. moterų drabužį laiko senu, kai nuo jo įsigijimo praeina pora metų.
„Taip įpratome pirkti vis naujus drabužius, kad jau nebekreipiame dėmesio į jų kokybę: visiškai nesidomime, ar tvirtos drabužio siūlės ir iš kokio audinio jis pasiūtas“, – sako T. Glenville‘is.
Beje, šiais laikais naudojami audiniai yra kur kas mažiau patvarūs, nei seniau. Kol neišpopuliarėjo tokie sintetiniai audiniai kaip nailonas ir poliesteris, beveik visi drabužiai buvo siuvami iš natūralių audinių: vilnos, medvilnės, šilko ir lino.
Natūralūs audiniai yra patvaresni už sintetinį pluoštą – būtent todėl mus ir toliau džiugina ne vienas vintažinis drabužių komplektas.
Svarbus ne tik audinys – daug ką lemia ir tai, kaip drabužis pagamintas. Kaip tvirtina Danielis Milford-Cottamas, prieš 50 metų drabužiai buvo tiesiog kokybiškiau pasiūti.
„Mane visada stebina, kad neva nekokybiški septintojo ar aštuntojo dešimtmečio drabužiai iš tiesų yra puikios kokybės, palyginti su tuo, kas siuvama dabar, – sako D. Milford-Cottamas. – Seniau už drabužius tekdavo daugiau mokėti, todėl jie būdavo kokybiškesni: tinkamai sumodeliuoti, pagaminti iš kokybiškų audinių ir tvirti per siūles.“
Dar viena svarbi problemos priežastis – su drabužių gamyba susijusios aplinkybės. Daugelis gaminių atkeliauja iš užsienio fabrikų, kuriuose dirbančių darbininkų dienos atlygis nesiekia nė dviejų eurų.
Nuolatinis spaudimas patenkinti vis didėjančią paklausą skatina masinę gamybą, todėl nukenčia drabužių kokybė. Negalima pamiršti, kad daugelyje fabrikų darbininkai dirba po 13–14 valandų per dieną. Tad ar verta stebėtis, kad drabužiai dažnai iki galo nesusiuvami per siūles.
Dar vienas dalykas – specialiai taikomos gudrybės, užtikrinančios drabužio trumpalaikiškumą. „Yra būdų, kaip užtikrinti, kad praėjus numatytam tinkamumo terminui drabužis susidėvėtų“, – sako D. Milford-Cottamas.
Kad taip nutiktų, naudojami nepatvarūs audiniai, o ploni audiniai susiuvami storais siūlais, kad plaunamas drabužis diltų per siūles.
Gamintojai puikiai žino, kaip drabužiams kenkia skalbimas šiuolaikinėmis skalbimo mašinomis, be to, mes patys dažnai naudojame per stiprias skalbimo priemonės ir neretai pamirštame kaip reikiant perskaityti etiketes.
Dažnai drabužiai siuvami iš dviejų pluoštų audinių, pavyzdžiui, medvilnės ir poliesterio, kurios plaunamos skirtingai traukiasi, todėl drabužiai praranda formą.
„Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kaip įsiūtos sagos. Jos įsiuvamos mašinomis, todėl dygsnis neužtvirtinamas. Taip įsiūta saga tikrai ištrūks, –sako D. Milford-Cottamas. – Juk neretai patingime įsiūti ištrūkusią sagą, o ją pametę perkame naujus marškinius.“
Sagų kilpos dažnai apsiuvamos labai atmestinai, todėl ima irti. Gali kilti problemų ir su užtrauktukais, kurie taip pat nekokybiškai įsiuvami.
„Šiuolaikinių drabužių atlankų siūlės taip pat dažnai neužtvirtinamos. Siūlai paprasčiausiai nutraukiami, todėl keletą kartų apsivilkus drabužį jie atsilaisvina, išslysta ir siūlė išyra“, – sako D. Milford-Cottamas.
Visos išvardytos aplinkybės daro įtaką ir aplinkai.
Apskaičiuota, kad Didžiojoje Britanijoje vienas žmogus per metus išmeta 30 kilogramų drabužių. Kadangi dažniausiai medžiagos yra sintetinės, prireikia kelių dešimtmečių, kol suyra vos keletą kartų vilkėti drabužiai.
Tad į ką turime atkreipti dėmesį pirkdami drabužius? T. Glenville‘is rekomenduoja geriau įsigyti mažiau drabužių, bet tokių, kurie būtų pasiūti iš natūralių audinių, kaip antai medvilnė, vilna ar linas.
„Nepagailėkite pinigų vilnai ar šilkui ir drabužiu galėsite džiaugtis kelis metus. Natūralūs audiniai yra patvaresni“, – sako konsultantas.
Prieš pirkdami drabužį, nuodugniai jį apžiūrėkite. „Išverskite drabužį ir patikrinkite, ar tiesios, tvarkingos ir tvirtos jo siūlės, ar nekaro siūlai. Jei patempus drabužį per siūlę, pro dygsnių skylutes pastebimai prasiskverbia šviesa, vadinasi, drabužis nekokybiškas. Aukštesnės kokybės drabužių siūlės yra tvirtesnės“, – aiškina T. Glenville‘is.
Kaina nebūtinai garantuoja kokybę, bet įsigyjant tam tikrus gaminius neverta taupyti.
„Jei tikrai būtina, kad drabužis, pavyzdžiui, žieminis paltas arba kostiumas, su kuriuo eisite į darbą, būtų patvarus, verta nepagailėti pinigų itin kokybiškam vilnoniam audiniui“, – pataria specialistas.
Greičiau dėvisi gausiai dekoratyvinėmis detalėmis papuošti drabužiai. Papildomos iš skirtingų pluštų pagamintos detalės, nefunkcionalūs užtrauktukai ir kt. kelis kartus išskalbus atrodys ne taip puošniai ar net prastai, be to, dėl įvairių įsiuvų drabužis gali išsitampyti.
Žinokite, kad ilgiausiai dėvėsite – klasikinio tiesaus kirpimo drabužius.
