Antrąjį ketvirtį Japonijos BVP išaugo 0,2 proc. Analitikai prognozavo 0,7 proc. augimą. Pirmąjį ketvirtį šalies ekonomika išaugo 2 proc.

Pasirodžius ne itin džiuginančioms žinioms Japonijos akcijų indeksas "Nikkei" smuko 0,3 proc. Investuotojai baiminasi, kad antros pagal dydį Azijos ekonomikos apsukos sulės ilgesniam laikui.

Šalies ūkio rodikliai kuklūs, nepaisant vyriausybės taikomų ekonomikos skatinimo priemonių ir centrinio banko nustatytų neigiamų palūkanų normų bei itin išaugusių turto supirkimo mastų.

Vis dėlto bendrovės "State Street Global Markets" makroekonomikos strategijos padalinio vadovo Timothy Grafo teigimu, Japonijos ekonomikos augimo rezultatai galėjo būti daug prastesni.

Anot T. Grafo, "kyla nerimas dėl lėtėjančio vidaus vartojimo, mažėjančių kapitalo išlaidų ir dėl stiprėjančios jenos galinčių smukti eksporto apimčių".

"Rinkos ir toliau laukia, ar Japonijos centrinis bankas šiemet dar labiau nesušvelnins savo monetarinės politikos, tačiau tai, kad dabar fiksuotas ekonomikos sulėtėjimas nėra itin ženklus, teikia šiek tiek vilčių".

Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe jaučia spaudimą išgyvendinti jau du dešimtmečius šalį varginančią defliaciją, tačiau analitikai teigia, kad jo vyriausybės taikomos priemonės nėra efektyvios.

"Pagrindinis A. Šindzo tikslas buvo fundamentaliai pakeisti ekonomiką, tai yra - pašalinti pagrindinius augimo trukdžius, bet padaryta pažanga nėra didelė, - teigė "Capital Economics" Japonijos ekonomistas Marcelis Thieliantas. - Šiuo metu ekonomikos variklis yra pinigų politikos skatinimo priemonės, tačiau liovusis jas taikius viskas grįš į senas vėžes".

Japonijai verkiant reikia pinigų padengti vienai didžiausių pasaulyje valstybės skolų, tačiau 2014 m. padidinus pardavimų mokestį sumažėjo vartojimas ir sulėtėjo ekonomika. Vartojimas sukuria maždaug 60 proc. šalies BVP.

Taip pat antrąjį ketvirtį iš eilės mažėjo verslo investicijos, o dėl stiprėjančios jenos krito pasitikėjimas šalies eksportu ir Japonijos prekių paklausa užsienio rinkose.