Brangus skolinimasis jau ne pirmą kartą atsiduria Turkijos prezidento taikinyje. T. Erdoganas visada pasisakė už vartojimo skatinimą ekonomikos augimą ir tvirtino, kad palūkanų normos sukelia infliaciją. Trečiadienio kreipimasis į bankus – kol kas pats griežčiausias, kokį išsakė prezidentas.
Turkijos parlamente prezidentas pareiškė, kad bankus, kurie nepadės investuotojams, laikys išdavikais.
„Mes tikrai nepaliksime ramybėje bankų, kurie pasirinks neteisingą kelią palūkanų ir kreditavimo klausimu. Jeigu bankų sektorius susiklosčiusia padėtimi bandys pasinaudoti siekdamas asmeninės naudos, jiems teks atsakyti“, – teigia Turkijos prezidentas.
T. Erdoganas tvirtina iš bankų besitikintis veiksmų, kurie atspindėtų „solidarumą ir geranoriškumą“, kurio taip reikia po liepos įvykių.
Kaip ten bebūtų, tokia prezidento retorika ne itin patinka investuotojams, kuriems labiau prie širdies fiskalinė disciplina ir struktūrinės reformos, o ne pigios paskolos.
Investuotojai taip pat nerimauja dėl šiuo metu Turkijoje vykdomų valdžios aparato valymo, kurio taikinyje jau atsidūrė per 60 tūkst. valdininkų.
Po tokių komentarų sumenko Turkijos bankų indeksai.
„Moody‘s“ teigia, kad Turkijos skolinimosi reitingas greičiausiai bus mažinamas iki vadinamojo „šiukšlinio statuso“, o toks sprendimas argumentuojamas nepavykusio valdžios perversmo padariniais politikos formuotojams ir ekonomikos augimui.
„Standard & Poor's“ taip pat ėmėsi tokių veiksmų, be to, pablogino ir ateities prognozę. Pagrindinė priežastis – nerimas dėl nestabilios politinės padėties.
Jau trečiadienį pasirodė ženklų, kad Turkijos bankai įsiklausė į prezidento žodžius ir sumažino skolinimosi kainą būstui.
Valstybinis Turkijos bankas „Ziraat Bank“ (didžiausias, vertinant pagal turimą turtą) teigia, kad mėnesinės būsto paskolų palūkanos sumažintos iki 0,82 proc. – iki tol jos siekė daugiau nei 1 proc.
Vietinė Prancūzijos „BNP Paribas“ atšaka Turkijoje TEB ir Rusijos „Sberbank“ priklausantis „Denizbank“ taip pat įsiklausė į Turkijos vadovo reikalavimą ir sumažino mėnesines palūkanas (jos nebesiekia nė 1 proc.).
T. Erdoganas, kuriam prie širdies kuo mažesnės palūkanos ir statybų sektoriumi paremtas ekonomikos augimas, ragina bankus metines būsto paskolų palūkanas sumažinti iki maždaug 9 proc.
Anot Turkijos prezidento, būtent stambūs nekilnojamojo turto projektai (tiek valstybiniai, tiek privatūs) visam pasauliui demonstruoja, kad šalis klesti, kuriamos naujos darbo vietos ir netrūksta būstų.
Po 2015 metais fiksuoto 11 proc. augimo, būstų pardavimai Turkijoje pirmąjį 2016 metų pusmetį smuko 1 proc. Metinis smukimas birželį sudarė 4 proc.
Anot specialistų, kai kurie bankai gali sau leisti mažesnes palūkanas, tačiau tikrai ne visi.
Įprastai Turkijos bankų palūkanos, kurios sudaro pagrindinį pajamų šaltinį, siekdavo 10 proc.
