„Nėra teisinga privačiai bendrovei leisti užstatyti visuomenės reikmėms skirtą želdinių parką, kai dėl tos pačios priežasties ši žemė nebuvo grąžinta teisėtiems savininkams.
Taryba jau kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu, kad nekilnojamojo turto registro pažymoje atsirastų įrašas apie šiam sklypui nustatytus apribojimus, kurie kelia abejonių, ar šiame sklype apskritai galimos privačių namų statybos.
Apie šias naujai paaiškėjusias aplinkybes taryba pranešė generalinei prokuratūrai su prašymu ginti viešąjį interesą ir padėti išsaugoti istorinio parko pušyną visuomenei“, - BNS sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Savivaldybės teisininkų teigimu, 1999 metais Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu prie poilsinės suformavus 1,1 ha ploto sklypą buvo pažymėta, kad teritorija skirta viešo naudojimo želdynams – parkams, skverams įrengti, o sklypas negali būti skaidomas ir aptveriamas tvoromis.
„Tai tapo priežastimi paveldėtojai negrąžinti šio sklypo natūra – teismas, atmetęs paveldėtojos prašymą, nustatė, kad rekreacijai skirta teritorija palikta bendroms gyventojų reikmėms ir dėl to negali būti grąžinama.
Tačiau netrukus valstybė šį sklypą kartu su poilsinės pastatu pardavė privačiai bendrovei“, - teigė Palangos savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas Petras Kaminskas.
Liepos pabaigoje Palangos miesto savivaldybės taryba atmetė teritorijos J. Simpsono g. 21, kurioje yra „Viešnagė“, sklypo ir statinių detalųjį planą, taip pat panaikino jo koncepciją.
P. Kaminsko teigimu, taip padaryta dėl kelių priežasčių: per didelio užstatymo tankumo bei planų iškirsti medžius greta Birutės parko.
„Taryba detaliojo plano netvirtino dėl keleto priežasčių, iš kurių svarbiausia – koncepcijos sprendiniai, kuriais sklype numatomas 16 proc. užstatymo tankumas, prieštaravo tuometinio galiojančio Palangos specialiojo paminklosauginio plano nuostatoms didesniuose kaip 20 arų sklypuose leisti tik iki 5 proc. užstatymo tankumą.
Dėl šios priežasties taryba panaikino detaliojo plano koncepciją, kuri privaloma sudedamoji detaliojo plano dalis. Svarbu ir tai, jog, įgyvendinant detaliajame plane numatytus sprendinius, sklype būtų šalinami 37 šimtamečiai medžiai kurie yra greta esančio Birutės parko tąsa, o tai akivaizdžiai pažeistų visuomenės interesus“, - aiškino P. Kaminskas.
Savivaldybės teigimu, „Viešnagės“ teritorijoje augantys medžiai itin seni: paprastųjų pušų amžius siekia apie 140 metų, kitų medžių - 70-80 metų. Detaliajame plane, kurį atmetė taryba, buvo numatyta pašalinti 37 medžius.
„Gaumistai“ atstovaujantis kontoros „Valiūnas Ellex“ advokatas Evaldas Klimas BNS sakė, kad įmonė neatsisako investicinių planų Palangoje.
„Kol kas nei iš savivaldybės, nei iš prokurorų negavome informacijos apie tokį kreipimąsi. Nežinome, kokius tariamus pažeidimus savivaldybė jame įvardino, todėl negalime jo vertinti. Kai susipažinsime, galima bus pateikti ir jo vertinimą.
Detaliojo plano patvirtinimas tėra vienas iš teritorijos vystymo etapų. Toliau bus kreipiamasi dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo projektavimui taip, kaip tai numatyta Statybos įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose“, - atsiųstame atsakyme teigė E. Klimas.
Generalinės prokuratūros atstovai teigia kol kas Palangos valdžios prašymo negavę, todėl negalintys komentuoti.
„Prokuratūroje dar nėra gautas kreipimasis. Turėtumėme gauti artimiausiu metu“, - BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Rita Stundienė.
Rugpjūčio pradžioje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, nustačiusi, kad sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus, patvirtino Palangos miesto tarybos atmestą „Viešnagės“ teritorijos detalųjį planą.
Skelbta, kad teritorijoje „Gaumista“ norėtų statyti apie 4 tūkst. kv. m ploto poilsio namelių. Jų plėtros darbai galėtų kainuoti apie 4-5 mln. eurų.
2013 metais „Lords LB Asset Management“ fondo bendrovė „Gaumista“ daugiau kaip 1 tūkst. kv. m ploto buvusios poilsinės pastatą su 1,1 hektaro sklypu kurorto centre įsigijo už 1,09 mln. eurų iš Valstybės turto fondo.