Kaip šią savaitę išleistoje ataskaitoje teigia „Goldman Sachs“ vyriausiasis Lotynų Amerikos ekonomistas Alberto Ramosas, Brazilijos ekonomika šiandien išgyvena vieną ilgiausių ir giliausių recesijų savo istorijoje. Nedarbo lygis pasiekė dviženklius skaičius, o valstybės ir savivaldybių valdininkai ieško būdų kaip suvaldyti blogėjančius viešuosius finansus.
Ekonomistas pastebi, kad žaidynės paskatino privačias ir viešąsias investicijas į infrastruktūrą, tačiau abejoja, ar tai turės reikšmingos teigiamos įtakos ekonomikai.
„Su žaidynėmis susijusias investicijas galima išskirti į tris dalis“, – aiškina A. Ramosas.
Pirma, tai – pati renginio kaina. Remiantis oficialiais Brazilijos duomenimis, ji turėtų siekti apie 8 mlrd. realų (2,19 mlrd. eurų). 100 proc. šios sumos bus surinkta iš privataus sektoriaus, įskaitant ir rėmėjus.
Antra investicijų dalis tenka sporto infrastruktūrai ir kitiems projektams, kurių nebūtų, jei Rio nerengtų žaidynių. Skaičiuojama, kad šiems tikslams skirta 7 mlrd. realų (1,92 mlrd. eurų) ir 60 proc. jų finansuos privatūs investuotojai.
Trečia dalis tenka valstybės arba savivaldybių projektams, kurie prisideda prie investicijų į infrastruktūrą arba socialines programas, pavyzdžiui, metro linijų plėtra. Jų tikslas – išplėsti iš žaidynių naudos gaunančių gyventojų ratą.
Dauguma jų vykdomi kaip viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektai, kur kaina pasidalinama taip: 60 proc. valstybei, 40 proc. verslininkams. Skaičiuojama, kad kartu sudėjus jų kaina pasieks 25 mlrd. realų (6,85 mlrd. eurų).
„Apibendrinant, mes manome, kad su olimpiada susijusios investicijos buvo per menkos tam, kad sukurtų reikšmingą ekonominį impulsą tokiai didelei ekonomikai kaip Brazilija (BVP – 1,6 trln. eurų)“, – teigia A. Ramosas.
Iš vartojimo naudos nedaug
Brazilai taip pat tikisi per žaidynes papildomų pajamų surinkti iš turistų ir padidėjusio vartojimo. Tačiau „Capital Economics“ besivystančių rinkų ekonomistas Edwardas Glossopas nėra toks optimistiškas.
Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje „Brazilija: ekonominis 2016 metų olimpinių žaidynių poveikis“ jis teigia, kad turistai smarkaus pakylėjimo ekonomikai nepridės.
„Visų pirma dėl to, kad realus jų skaičius gali būti mažesnis negu prognozuota. Žmonės baiminasi Zika viruso. Antra, darant prielaidą, kad į žaidynes atvykę turistai išleis maždaug tiek pat kaip ir bet kuriuo kitu metu, šalies BVP nuo to padidėtų vos 0,03 proc.“, – nurodo ekonomistas.
E. Glossopas teigia, kad Brazilija per artimiausius ketvirčius turėtų išlipti iš recesijos, tačiau olimpinės žaidynės tam įtakos beveik neturės.
Smigo žemyn
Dar visai neseniai Brazilija mėgavosi stipriu ekonomikos augimu, tačiau prieš 2 metus prasidėjusi recesija ūkį nusmukdė į 2010 metų lygį.
„Goldman Sachs“ teigia, kad tai lėmė kelių rūšių priežastys. Pirmiausia – išorinės, nes visame pasaulyje krito žaliavų kainos, o Brazilija eksportuoja daug naftos.
Prie nuosmukio prisidėjo anksčiau vykdyta fiskalinė politika, kuri lėmė dabartinį biudžeto deficito lygį (10,4 proc.) bei valstybės skolą (58,91 proc. BVP).
„Vietoje to, kad skatintų augimą, valdžios vykdyta politika paskatino infliaciją ir pablogino sąlygas investicijoms“, – apibendrina A. Ramosas.
Prie Brazilijos bėdų prisideda prezidentei Dilma Rousseff vykdoma apkalta. Šalį taip pat krato naftos gavybos įmonės „Petrobras“ skandalas.
Pasaulio banko duomenimis, 2015 metais Brazilijoje gyveno 207,8 mln. gyventojų, BVP sudarė 1,6 trln. eurų, jo augimas buvo neigiamas (-3,8 proc.), o infliacija siekė 9 proc.
