Kol kas dar per anksti kalbėti apie ekonominio Rusijos aktyvumo atkūrimą, 2016 metų sausį–birželį šalis išgyveno ne nedidelę korekciją, bet tikrą recesiją, įspėja Aukštosios ekonomikos mokyklos „Plėtros centro“ instituto ekspertai.

Jų parengtoje ataskaitoje pažymima, kad ekonomikos susitraukimo procesas apėmė „platų frontą“, atsiliepdamas visiems sektoriams (išskyrus didmeninės prekybos), ir galiausiai ekonomika nusileido ne tik iki jau anksčiau pasiekto dugno, bet dar žemiau jo.

„Baigėsi tik pirmas, labiausiai įtemptas ekonomikos prisitaikymo prie naujo „normalumo“ etapas, ekonomika vėl ėmė trauktis, pramušusi „dugną“. O BVP, kuris atspindi visą ekonomiką apskritai, pramušė dugną jau pirmąjį 2016 m. ketvirtį, o antrąjį ketvirtį, pagal mūsų vertinimus, nusileido 1,4 proc. žemiau dugno ir 5 proc. žemiau vidutinio 2014 metų lygio“, – rašoma Aukštosios ekonomikos mokyklos ataskaitoje.

Smukimo rekordininkas, ekspertų duomenimis, yra statybos sektorius, kurio apimtys per pusmetį sumažėjo 10 proc. Antrąjį 2016 metų ketvirtį gamybos apimtys šiame sektoriuje nukrito žemiau minimalaus 2009 metų krizės lygio ir pasiekė 2006 metų pabaigos lygį. Lyginant su vidutiniu 2014 metų lygiu, statybos apimtys sumažėjo 15 proc.

Pramonės gamyba per pusmetį susitraukė 0,1 proc. Aukštosios ekonomikos mokyklos ekspertai pabrėžia, kad dėl rublio devalvacijos išaugęs rusiškų prekių konkurencingumas nekompensavo šalies įmonėms nuostolių, kilusių sumažėjus vidaus paklausai.

„Paklausa nuolat mažėja nuo pat krizės pradžios, o pirmąjį pusmetį smukimas net paspartėjo – per du ketvirčius sumažėjo 3,7 proc. Tad galima sakyti, kad ekonominiai agentai krizės pabaigos nepastebėjo ir nepastebi“, – teigiama ataskaitoje.

Kiek anksčiau bendrovės „Markit“ ekspertai pranešė apie naują veiklos aktyvumo indekso (PMI) smukimą Rusijos apdirbimo pramonės sektoriuose: nuo 2016 birželį fiksuoto 51,5 punkto liepą jis smuko iki 49,5 punkto. Kaip pagrindinė veiklos aktyvumo smukimo priežastis nurodyta vangi Rusijos gamybos prekių paklausa.

„Blogėjančios paklausos sąlygos ir toliau darė spaudimą ekonominiams Rusijos gamintojų rodikliams birželį. Rodiklis vėl smuko žemiau kritinės 50,0 ribos, nes sumažėjo bendra naujų užsakymų apimtis.

Dėl šio sumažėjimo visame sektoriuje susilpnėjo gamybos augimas ir ėmė mažėti darbo vietų“, – paaiškino „IHS Markit“ ekonomistas Samuelis Agassas.

Aukštosios ekonomikos mokyklos paskelbtoje ataskaitoje ypač pabrėžiama sumažėjusi mažmeninės prekybos apyvarta, kuri per 2016 m. sausį–birželį sumažėjo 3,1 proc.

Lyginant su 2014 m. lygiu, mažmeninės prekybos apyvarta sumažėjo 15 proc. ir priartėjo prie 2008 m. lygmens.

„Tokiomis sąlygomis mes nesitikime, kad artimiausiu metu atsinaujins stabilus ekonomikos augimas“, – pabrėžiama Aukštosios ekonomikos mokyklos ataskaitoje.

Ekspertų vertinimu, 2016 metų duomenimis, Rusijos BVP gali sumažėti 1,5 proc. („tai daug blogiau, nei gegužės mėn. Ekonominės plėtros ministerijos paskelbta šių metų prognozė“), o ateinančius kelerius metus recesija gali tęstis („kad ir lėtesniais tempais“).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2633)