Vieną gražią dieną jie gali rasti užblokuotą net Jungtinės Karalystės banke esančią sąskaitą, mat nuo kitų metų atsiranda galimybė tai padaryti gerokai greičiau ir paprasčiau. Vieni dėl to džiūgauja ir primena, kad nuo skolos nepabėgsi, o kiti nerimauja, kad naujoji tvarka sugriaus gyvenimus.
Lietuvos Seimo priimtos įstatymo pataisos dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo reiškia, kad bus galima užblokuoti ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių bankuose esančias skolininkų sąskaitas.
Naujoji tvarka įsigalios nuo kitų metų sausio 18 dienos ir daugiausiai palies emigrantus. Manoma, kad tarp jų esančius skolininkus pagaliau bus galima priversti išpildyti duotą žodį.
Todėl įsiskolinimų Lietuvoje turintys Anglijos lietuviai kitais metais neturėtų nustebti, jeigu vieną dieną staiga nebegalės pasinaudoti savo sąskaita, net jeigu joje bus pinigų.
„Tai mus galutinai pražudys“, – išgirdęs šią žinią sakė vienas „Tiesos“ kalbintų tautiečių.
Prispaudė skolos
Greta Londono šiuo metu įsikūręs, tačiau tikslios savo gyvenamosios vietos nenurodęs Gintas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.) į Jungtinę Karalystę atvyko prieš ketverius metus. Viena iš priežasčių emigruoti buvo skolos.
Jaunas vyras tikino, kad viena nesėkmė sukėlė grandininę reakciją, kuri įstūmė jį tarsi į užburtą ratą: problemos tik didėjo nepaisant to, kad jis dėjo didžiules pastangas norėdamas išsikapstyti iš bėdos.
„Viskas prasidėjo nuo vartojimo paskolos iš banko, į kurio sąskaitą gaudavau atlyginimą. Skolinausi automobiliui, kreditą gavau gana geromis sąlygomis, sutarėme, kad atiduosiu jį per 4 metus.
Pirmaisiais metais viskas klojosi gerai, kiekvieną mėnesį teikėjo sumokėti po 400 litų, nebuvo vėlavimų. Tačiau dėl darbovietėje sumažėjusių veiklos apimčių atitinkamai sumažėjo alga, ją per trumpą laikotarpį „pjovė“ net du kartus. Ėmė stigti pinigų, vieną mėnesį jų neužteko mėnesinei įmokai. Kitą mėnesį padengiau tik jos dalį, vėliau vėl neužteko. Vos gaudavau progą, įsiskolinimą mažinau, bet jis, kaip sniego gniūžtė, tik didėjo.
Ir vieną dieną, kai suma jau viršijo pusantro mėnesio įmoką, bankas pareikalavo įsiskolinimą padengti, o to nepadarius per nustatytą laiką pagrasino kreiptis į antstolius“, – pasakojo Gintas.
Nemalonaus laiško sulaukęs vyras bandė gelbėtis: kreipėsi pagalbos į draugus ir artimuosius, tačiau jie padėti negalėjo. Tuomet, kaip sako jis, padarė didžiausią gyvenimo klaidą – nutarė pasiskolinti iš greitųjų kreditų bendrovės.
„Paprašytą sumą davė be kalbų. Buvau patenkintas, skubėjau pasirašyti popierius. Už gautus pinigus atidaviau skolą bankui, bet, kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo tik laikinas problemos sprendimas. Aš jos neišsprendžiau, tik padidinau: kai atėjo laikas mokėti ir bankui, ir greitųjų kreditų bendrovei, supratau, kad patekau tikrai į rimtą bėdą.
Tada ir nutariau išvažiuoti iš Lietuvos“, – sakė vyras.
Bijo atsidurti gatvėje
Anglijoje planavęs uždirbti užtektinai pinigų pragyvenimui ir Lietuvoje paliktiems įsiskolinimams padengti Gintas greit suprato, kad ir čia reikalai klostosi ne taip, kaip norėtųsi.
„Nelieka pinigų skolai grąžinti, ir taip su drauge gyvename nuo algos iki algos, patys žinote, kiek kainuoja nuoma, kelionės.
Žinau, kad skola auga, mano lietuviška banko sąskaita seniausiai areštuota. Net nežinau, kokią sumą šiuo metu reikia grąžinti, bet ji turėtų būti nemaža.
Nežinau, kas bus, jeigu antstoliai pasieks mane ir čia, areštuos sąskaitą. Čia niekas nelauks. Be sąskaitos Anglijoje – kaip be rankų. Ar neteks gyventi gatvėje? Nors niekada apie tai negalvojau, dabar rimtai susimąsčiau, nes tai tapo panašu į realybę. Turto, kurį būtų galima paimti už skolas, neturiu.
Tai mane pribaigtų. Kaip ir kitus. Žinau dar bent porą lietuvių čia, kurių situacija panaši“, – pasakojo Gintas. Jis žada susisiekti su kreditoriais ir dar kartą bandyti tartis su jais dėl skolos padengimo.
Gintas dievagojosi, kad skolos nebando išvengti, bet metė akmenį ir į kredito įstaigų daržą.
„Ne iš piktos valios vengiu ją mokėti, turėčiau pinigų – iš karto grąžinčiau, visiems nuo to būtų geriau. Tikiuosi, vieną dieną pavyks.
Bet ir bankai galėtų būti atlaidesni, suprasti, kad gyvenime gali būti visokių situacijų. Bet jie akli prašymams, tik skaičiuoja palūkanas. Apie greitųjų kreditų bendroves net nekalbu, jos tik naudojasi į kampą įsprausto žmogaus situacija ir skolina jam už palūkanas, kurios didesnės už skolinamą sumą. Negi normalu, kad taip leidžiama?“ – piktinosi vyras.
Skolininkų kraujo netrokšta
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) prezidentas Liutauras Valickas sakė, kad naujoji tvarka yra sveikintinas žingsnis, nors greitųjų kreditų bendrovių tai tiesiogiai nepalies.
„Mūsų nariai yra susikoncentravę į paslaugų teikimą, o ne skolų išieškojimą, juo labiau užsienyje. Skola greičiau bus nurašyta arba parduota.
Tačiau vertinant apskritai, tokia tvarka sveikintina. Dėl disciplinos. Gerai, kad pasaulis tampa globalus, ir skolininkai sužinos, kad žodžio nesilaikymas niekur nėra laikomas vertybe, o apgautieji nesijaučia gerai.
Tai galioja ne tik greitųjų kreditų bendrovių skolininkams, bet ir nemokantiems alimentų, turintiems kitokių įsipareigojimų“, – sakė L. Valickas.
Anot LSVKA vadovo, neteisinga manyti, jog greitųjų kreditų bendrovėms suteikta laisvė su klientais elgtis kaip panorėjus.
„Mes nesame ištroškę skolininkų kraujo. Be to, esame gerokai suvaržyti – Lietuvos vartojimo kreditų rinka yra griežčiausiai kontroliuojama visoje ES“, – aiškino L. Valickas.
PSD neišieškos
Nemažai emigravusių lietuvių tėvynėje paliko skolų ir valstybei – tai nesumokėtos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Jas sumokėti privalo tie, kurie nedeklaravo išvykimo, o Lietuvoje figūruoja kaip niekur nedirbantys, nevykdantys savarankiškos veiklos, nesimokantys ir nedrausti valstybės lėšomis.
„Šiuo metu nesumokėjusių privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų už ankstesnius metus asmenų skaičius siekia beveik 90 tūkst., o tai sudaro apie 8,5 mln. eurų“, – „Tiesą“ informavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) komunikacijos specialistė Justina Kvedaraitė.
Specialistė priminė, kad nuo šių metų PSD įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondas („Sodra“), o mokesčių inspekcija ieškoti jai skolingų asmenų pasitelkiant naująją tvarką, suteikiančią galimybę blokuoti sąskaitas ES šalių bankuose, neskubės.
„VMI visada siekia pirmiausia informuoti mokesčių mokėtojus, padėti jiems mažiausiomis sąnaudomis įgyvendinti mokestines prievoles, o ne bausti ar išieškoti skolas iš sąskaitų ar kitais būdais. Pažymėtina, kad minėtoji įstatymo pataisa nesuteikia teisės VMI išieškoti PSD įmokų, todėl VMI veiklos procesui šis teisės aktas įtakos neturi“, – VMI poziciją šiuo klausimu pateikė J. Kvedaraitė.
Antstoliai pasieks ne visus
Antstoliai – tie asmenys, kurių skolininkai bijo labiausiai, tačiau paradoksas: skolų išieškotojai ramina užsienyje esančius skolininkus. Esą lietuvio sąskaitos blokavimas ES šalyse esančiuose bankuose įmanomas tik tam tikrais atvejais, o naujoji tvarka palies tik siaurą kategoriją skolininkų.
Visų pirma, norint tai pasiekti, privalo būti teisinis ginčas, ir jis turi vykti Lietuvoje, tik tada kreditorius gali siekti, kad būtų blokuota jam skolingo asmens sąskaita užsienio banke. Ši galimybė yra ir dabar, tačiau po naujųjų pakeitimų tvarka bus žymiai supaprastinta.
„Reikėdavo ilgai minti tą takelį, o dabar jis bus gerokai trumpesnis“, – aiškino Lietuvos antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė.
Prašymus dėl sąskaitos blokavimo reikės teikti pirmosios instancijos teismui. Jei kreditorius nežinos, kuriuose tos šalies bankuose skolininkas turi sąskaitas, Lietuvos teismas galės kreiptis į toje valstybėje paskirtą informavimo instituciją, kuri pateiks visą informaciją apie skolininko sąskaitas.
Įsakymą Lietuvoje vykdys antstoliai. Jie iki šiol galėdavo tik patarti kreditoriams, į kokias konkrečias užsienio institucijas reikėtų kreiptis, siekiant atgauti skolą iš toje šalyje esančio asmens.
„Procedūra bus pirmas žingsnis į realų priverstinio skolų išieškojimo priemonių inicijavimą.
Lietuvoje besibylinėjančiam asmeniui pakaks pateikti prašymą bylą nagrinėjančiam Lietuvos teismui, kad būtų blokuojamos jo skolininko sąskaitos Airijos ar kurios kitos ES šalies bankuose“, – sakė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė antstolė Inga Karalienė.
Anot jos, naujoji tvarka skolininkui taip pat nepaliks galimybės pervesti ar išgryninti ES turimoje banko sąskaitoje esančias lėšas.
