DELFI redakcija gavo anoniminį patarimą pasidomėti valstybės valdomų įmonių „Lietuvos dujos“ ir „Lesto” sujungimu į „Energijos skirstymo operatorių“. Esą išparduodant nereikalingą turtą, pavyzdžiui, automobilius, iš tiesų buvo remiamasi ne rinkos kainomis ir juos išsidalino buvę „Lietuvos dujų“ vadovai bei jų artimieji.
Tačiau gauti šią informaciją nėra taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pavyko išsiaiškinti, kad apie aukcioną žinojo ribotas asmenų ratas, o kai kurie automobiliai parduoti už mažesnę nei rinkos kainą.
Iš pirmo karto nenupirko
Kelių 2015 metais vykusių aukcionų metu „Lietuvos dujos“ iš viso pardavė 75 automobilius. Bendros transporto priemonių pardavimo pajamos sudarė 384,395 tūkst. eurų.
Tai yra 107,467 tūkst. eurų arba 22 proc. mažiau nei pirmojo aukciono metu skelbtų pirminių kainų suma, kuri buvo 491,862 tūkst. eurų.
Kaip nurodoma DELFI gautame dokumente, pirminės automobilių kainos nustatytos remiantis leidinio „Emprekis“ rekomenduojamomis rinkos kainomis.
Kaip aiškino „Lietuvos energijos“, kuri organizavo „Lietuvos dujų“ ir „Lesto“ susijungimą, Korporatyvinės komunikacijos tarnybos direktorė Ernesta Dapkienė, automobilių kainos krito, nes jų nenupirko iš pirmo karto.
„Buvo keli aukcionai, nes iš pirmo karto nepavyko parduoti nereikalingas transporto priemones. Turtas, kaip nereikalingas įmonės veikloje, buvo parduotas aukščiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Tuo atveju, jei per pirmą pardavimo ratą klientų susidomėjimo nebuvo, tuomet kaina buvo mažinama (tam buvo sudaryta pardavimo komisija).
Taip veikia visi aukcionai. Sandorio sudarymu nustatyta kaina yra ta kaina, kurią sutiko mokėti pirkėjai tuo metu“, – sakė ji.
Kaip slapta tapo vieša
Tiesa E. Dapkienė iš pradžių DELFI atsakė, kad informacijos apie tai, kas ir už kiek įsigijo transporto priemones pateikti negalės, nes pirkimo-pardavimo sandoriai yra komercinio pobūdžio ir norint atskleisti informaciją, „Lietuvos energijai“ reikėtų gauti kitų šalių sutikimą.
DELFI paprašius, kad duomenis apie valstybės valdomos įmonės iš parduoto turto gautas pajamas E. Dapkienė galėtų nurodyti be jį įsigijusiųjų tapatybių, ji atskleidė šiek tiek daugiau informacijos.
„Tarp parduotų automobilių – limuzino klasės automobilis Audi A6, prabangūs visureigiai BMW X5, Mitsubishi Outlander ir Mitsubishi Pajero bei kitos transporto priemonės. Įmonių grupėje naudojamės tik ekonominės klasės automobiliais, todėl prabangūs, brangiai išlaikomi ir nenaudojami automobiliai buvo parduoti“, – laiške rašė ji.
Tačiau pridūrė, kad detalesnės informacijos apie įvykusius sandorius negali suteikti, nes tuometinė „Lietuvos dujų“ Parduodamo turto aukcionų rengimo tvarka numato, jog informacija, susijusi su aukciono laimėtoju, yra konfidenciali.
Tuomet DELFI paprašė atsiųsti minimą aukcionų rengimo tvarką.
O joje nurodoma, kad: „Pardavėjas, konkurso dalyviai negali atskleisti dalyvių pateiktų konkursui pasiūlymų ir Objekto pirkimo-pardavimo sutarčių informacijos tretiesiems asmenims“.
Dokumente taip pat minimas skelbimas „Lietuvos dujų“ interneto svetainėje, kuri šiuo metu jau nebeveikia.
Adresu www.lietuvosdujos.lt aukciono dalyviai galėjo sužinoti parduodamų automobilių sąrašą ir jų pradines kainas. Taigi, dar visai neseniai ši informacija buvo prieinama viešai, tačiau E. Dapkienė ankstesnių susirašinėjimų metu DELFI jos nepateikė.
Prieš tai minėtą 75 automobilių sąrašą ir pradines jų kainas „Lietuvos energijos“ Korporatyvinės komunikacijos tarnybos direktorė atsiuntė tik po to, kai DELFI kreipėsi į Finansų ministeriją, kuri valdo 100 proc. „Lietuvos energijos“ akcijų.
3 tūkst. eurų pigiau
Galiausiai pašnekovė sutiko nurodyti ir atskirų automobilių pardavimo kainas.
Pavyzdžiui, 3 metų amžiaus, 56 tūkst. kilometrų nuvažiavęs ir normaliai nusidėvėjęs „Volkswagen Passat“ buvo parduotas už 12 tūkst. eurų, nors iš pradžių prašyta 15,148 tūkst. eurų.
3 metų amžiaus, 43 tūkst. kilometrų ridą turintis „Subaru Legacy“ parduotas už 14,5 tūkst. eurų, kai iš pradžių prašyta 14,763 tūkst. eurų.
Kiti du automobiliai, apie kuriuos atsitiktine tvarka paklausė DELFI, parduoti už tą pačią kaip ir pirminę kainą. Tai – 30,171 tūkst. eurų kainavęs 2 metų amžiaus, 23 tūkst. kilometrų nuvažiavęs „Audi A6“ ir 13,725 tūkst. eurų kainavęs 3 metų amžiaus, 33 tūkst. kilometrų nuvažiavęs „Mitsubishi Outlander“.
Didesnį automobilių sąrašo vaizdą galima pamatyti čia.
Tačiau E. Dapkienė nenurodė visų automobilių galutinių pardavimo kainų, beje, tai prieštarautų jos pačios prieš tai siųstai aukcionų rengimo tvarkai.
Gudrūs skelbimai?
E. Dapkienė kelis kartus kartojo, kad „Lietuvos dujų“ skelbtas aukcionas buvo viešas ir visi turėjo galimybę jame sudalyvauti.
Ji taip pat nurodė, kad: „informacija apie rengiamą aukcioną buvo skelbiama viename iš nacionalinių dienraščių, vietos laikraštyje ir „Lietuvos dujų“ interneto svetainėje“.
Toks sprendimas nustebino bendrovių valdymo ekspertą Paulių Martinkų. „Keista, juk tas, kas ieško automobilio, jo ieško skelbimų portaluose, kurie visiems įprasti“, – sakė jis.
Pašnekovas taip pat nesuprato, kodėl „Lietuvos energija“ iš pradžių atsisakė suteikti DELFI prašytą informaciją.
„Tai (parduotų automobilių kainos – DELFI) nėra kažkokia strateginė informacija dėl kurios įmonė nukentėtų. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra valstybės valdoma įmonė, informacija turėtų būti atskleidžiama“, – teigė jis.
