Įstatymo projektą dėl strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių Vyriausybė, Eltos žiniomis, svarstys viename iš artimiausių savo posėdžių, o po to teiks tvirtinti parlamentarams.
Į grupę, kur leidžiamas ne valstybės kapitalo dalyvavimas, papuolusioje "Lietuvos energijoje" sprendžiamąją galią arba daugiau kaip pusę balsų turi išlaikyti valstybė. Šiuo metu jai priklauso 85,72 proc. elektros perdavimo tinklo operatorės akcijų, iš Švedijos koncerno "Vattenfall" perimtą 10,9 proc. jos akcijų paketą valdo Vokietijos "E.ON Energy", o likusias - smulkūs akcininkai.
Įstatinis tinklo operatorės kapitalas yra 689,515 mln. litų dydžio. Teigiama, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi "Lietuvos energijos" įrenginiai, sudarantys 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros perdavimo tinklą ir jo priklausinius.
Valstybės turto fondo duomenimis, "Lietuvos energijos" privatizavimu susidomėjo daug žinomų tarptautinių energetikos kompanijų.
Bendrasavininkių iš užsienio, kaip planuojama, dar galės turėti gręžimo ir sprogdinimo darbais užsiimantis Kauno "Detonas", "Lietuvos geležinkeliai", "Lietuvos radijo ir televizijos centras", "Jonavos grūdai", "Šilutės polderiai" bei Šiaulių oro uostas. Tuo tarpu aukščiausioje grupėje, į kurią pateko tik valstybės įmonės, yra 11 bendrovių.
Tarp jų yra Ignalinos atominė elektrinė, Vilniaus, Palangos ir Kauno oro uostai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, monetų kalykla, "Lietuvos paštas", valstybės įmonė "Oro navigacija". Jos visos nuosavybės teise turi priklausyti valstybei