„Melkio ežere trasą įkurti pakvietė šalia ežero esančio sklypo savininkas. Iš jo išsinuomojom ir nedidelę sklypo dalį, kuri reikalinga vandenlenčių trasai aptarnauti. Sklypo savininkas atskleidė, jog artimoje ateityje yra numatęs ir daugiau įvairių veiklų, kurios sudomins sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojančius žmones“, – DELFI pasakojo bendrovės „Elektra tau“ bendraturtis Arūnas Budreckas, su verslo partneriais priėmęs pasiūlymą.

Jo teigimu, Lietuvoje yra apie 20 tokią veiklą vykdančių parkų, todėl su kolegomis jie nemanė, jog kils nesklandumų gaunant Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pritarimą. Juolab, kad su šios specialistais praėjusį rudenį esą kalbėtasi normaliai ir jokio priešiškumo nebuvo justi.

„Pirmasis prašymas duoti leidimą eksploatuoti vandenlenčių trasą buvo pateiktas dar 2015 m. spalį. Atsakymo į jį neturime iki šiol. Pakartotinį prašymą pateikėme šių metų gegužę. Tuo pačiu, kaip reikalauta, mūsų projektas buvo įkeltas į „Infostatyba“ bazę, nes, anot NŽT, turime gauti raštišką savivaldybės ir Aplinkos apsaugos departamento pritarimą“, – prisiminė pašnekovas.

Jo teigimu, tarnybai pateiktų dokumentų nepakako, ši dar kartą siuntė užklausą į rajono savivaldybę ir departamentą. Institucijos projektui neprieštarauja, tačiau NŽT vis tiek leidimo nesuteikia.

„Iki šiol neturime jokio tarnybos atsakymo į mūsų pateiktus prašymus, nors oficialus terminas jau senai baigėsi. Jaučiame akivaizdų NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjos piktnaudžiavimą ir proceso vilkinimą. Bandėme keliskart su ja susitikti, bet tai pavyko padaryti tik kartą. Mums buvo atsakyta, kad ji turi labai daug darbo, todėl viskas vyksta bendrąja tvarka iš eilės ir ji imsis mūsų klausimo terminais, kuriuos reglamentuoja įstatymai“, – pasakojo A. Budreckas.

Jo teigimu, vandenlenčių pramogos yra sezoninė veikla, todėl laikas verslui ypač svarbus. Tačiau tokie argumentai NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjai esą nepasirodė svarbūs.

„Šiandien visa reikiama įranga guli ant ežero kranto, nors pradėti veiklą planavome gegužės 28 d. Padaryta nemenka investicija, gauta 106 tūkst. Eur paskola, bet startuoti taip ir nepavyksta. Taigi, ar tikrai verta pradėti savo verslo Lietuvoje“, – stebėjosi vyriškis.

Jis perdavė pluoštą dokumentų, patvirtinančių nesusikalbėjimą su valdininkais.

Pvz., dar 2009 m. priimdama bendrąjį planą Vilniaus rajono savivaldybė Melkio ežerą, esantį šalia kelio Vievis – Maišiagala – Nemenčinė, priskyrė rekreacinei zonai.

Vyrukas čiuožia vandenlente (asociatyvi nuotr.)
Foto: AFP/Scanpix

„Plaukiojimas vandenlentėmis yra populiari rekreacinė sezoninė veikla. <...> Manome, kad atrakcionų su vandenlentėmis veikla Melkio ežere gali būti vykdoma, gavus Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus sutikimą ir nurodžius sutikimo galiojimo terminą“, – tokį raštą verslininkams prieš kelias savaites pasirašė savivaldybės administracijos direktorės Liucina Kotlovska.

Sprendžiant iš kitų raštų, Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas, kitos institucijos priekaištų dėl vandenlenčių trasos projekto taip pat neturėjo.

NŽT: nuomonės neužtenka

Paprašyta pakomentuoti šią situaciją, tarnyba aiškino, kad sutikimus įrengti atrakcionų parkus valstybiniuose vandens telkiniuose išduoda vadovaudamasi tą reglamentuojančiomis taisyklėmis.

Nacionalinė žemės tarnyba

Jose nurodyta, kad asmuo, ketinantis statyti sporto ir rekreacinės paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens pramogoms organizuoti, privalo parengtą supaprastintą minėtų statinių statybos projektą pateikti atitinkamam NŽT teritoriniam padaliniui.

„Šiuo atveju, minėtas projektas turi būti suderintas su Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu ir, tik gavusi visų šių subjektų suderinimus, NŽT išduoda sutikimą. Iš minėtų institucijų kol kas nėra gauta aiškaus, tikslaus, nedviprasmiško suderinimo arba pritarimo. Taisyklėse nėra nurodyta, kad projektas derinimui turi būti pateikiamas naudojant informacinę sistemą „Infostatyba“, – laiške redakcijai komentavo tarnybos specialistai.

Jie taip pat aiškino, kad NŽT nevykdo vandens telkiniuose esančių gamtos išteklių priežiūros bei poveikio jiems vertinimo, „todėl nėra aišku, koks yra galimas poveikis šiems gamtos ištekliams dėl minėtų statinių“.

Be to, anot tarnybos, 2016-06-26 dieną TV3 žinių reportažo metu buvo pateikta melaginga informacija apie tai, kad UAB „Elektra tau“ jau turi visų institucijų, tarp jų ir NŽT, sutikimus dėl minėtų statinių statybos.

„NŽT nuomone, šiuo metu, t. y. negavus institucijų pritarimo dėl projekto, yra vykdama savavališka veikla valstybiniame vandens telkinyje. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2016-07-14 dieną atliks žemės naudojimo valstybinę kontrolę vietoje.

Manome, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius bei jos vadovė nevilkinio sutikimo išdavimo proceso, o ėmėsi visų priemonių, prieš išduodant sutikimą planuojamai veiklai, išsiaiškinti galimą minėtos veiklos poveikį aplinkai, poilsiautojams, žvejams bei vadovavosi šiuo metu galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais“, – rašoma komentare.

Susipažinę su NŽT komentaru verslininkai kai kuriuos jo teiginius vadino absurdiškais, jie stebėjosi, kad tarnyba remiasi žinių reportažais, kuriuos galbūt inicijavo vietos gyventojai.

„Mūsų žiniomis, vien 2015 m. antrąjį ketvirtį ir 2016 m. pirmąjį ketvirtį buvo išduoti 2 analogiški sutikimai statyti atramas vandenlenčių trasoms Vilniaus rajone, Nemėžio tvenkinyje ir Vilnojos ežere, tai kuo mūsų situacija kitokia?

Tuose telkiniuose klausimas dėl poveikio gamtos ištekliams nekvestionuojamas, o mūsų vandens telkinyje kyla klausimų? Panašu į absurdą“, – stebėjosi jie ir darkart patikino, kad NŽT neturės ką tikrinti, nes jokia veikla nebuvo ir nėra vykdoma, visa nupirkta įranga guli ant kranto ir laukiant NŽT sutikimo patiriami nuostoliai.