Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2015 m. buvo finansinės ir draudimo veiklos – 38,5 proc., informacijos ir ryšių – 29,5 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 26,3 proc., apdirbamosios gamybos – 25,6 proc., didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto – 24,4 proc., bei kitos aptarnavimo veiklos įmonėse ar įstaigose – 23,7 proc.

Darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo socialinio ir ekonominio, o ne teisinio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičius tam tikroje ekonominėje veikloje, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, išskyrus viešąjį valdymą ir gyny­bą; privalomąjį socia­linį draudi­mą, 2015 m. sudarė 15,6 proc.: valstybės sektoriuje – 16,3 proc., privačiajame sektoriuje – 17,3 proc. Palyginti su 2014 m., moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, išskyrus viešąjį valdymą ir gyny­bą; privalomąjį socia­linį draudi­mą, padidėjo 0,8 procentinio punkto: valstybės sektoriuje jis buvo 0,7, o privačiajame sektoriuje – 0,9 procentinio punkto didesnis.

Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis, išskyrus viešąjį valdymą ir gyny­bą; privalomąjį socia­linį draudi­mą, 2015 m. buvo 35–44 metų amžiaus darbuotojų (20,9 proc.) grupėje, o mažiausias – jaunesnių nei 25 metų (12,4 proc.) darbuotojų amžiaus grupėje.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis1 Europos Sąjungoje (ES) 2014 m. sudarė 16,1 proc. ir per metus sumažėjo 0,3 procentinio punkto (2013 m. – 16,4 proc.). 2014 m. mažiausias mo­te­rų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo Slovėnijoje (2,9 proc.), Maltoje (4,5 proc.), Italijoje (6,5 proc.), Lenkijoje (7,7 proc.), Liuksemburge (8,6 proc.), Belgijoje (9,9 proc.), Rumunijoje (10,1 proc.e) Kroatijoje (10,4 proc.), o didžiausias – Estijoje (28,3 proc.), Austrijoje (22,9 proc.), Čekijoje (22,1 proc.) ir Vokietijoje (21,6 proc.).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)