Nors nedarbas šalyje sumažėjo iki prieškrizinio lygio, vienam gyventojui tenkanti bendrųjų nacionalinių pajamų dalis yra apytiksliai ketvirtadaliu mažesnė nei 2007-aisiais, todėl apie dešimtadalis šalies piliečių yra įklimpę į skolas ir iš jų perimti tūkstančiai gyvenamųjų būstų.
Visuomenė menkai pasitiki valdžios pažadais sugrąžinti gyvenimo kokybę. Apie visuomenės nepasitenkinimą byloja prieš valdžią nukreiptos „Piratų partijos“ iškilimas. Apklausų duomenimis, ši partija gali būti viena iš lyderių spalio mėnesį vyksiančiuose rinkimuose.

Nepasitikėjimas – vyraujanti visuomenės nuostata. Islandija patyrė vieną iš pirmųjų stiprių finansinių smūgių Europos ekonomikai, kai sužlugo šalies bankų sistema. Nuo 1976 metų Islandija buvo pirmoji Europos valstybė, gavusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramą.
TVF suteikta paskola siekė beveik 2 mlrd. eurų. Dar maždaug 2,25 mlrd. buvo gauta iš kaimyninių Skandinavijos šalių. Tokios sumos buvo būtinos siekiant išlaikyti nacionalinius indėlius ir apsaugoti kroną nuo tolesnio kritimo (nuo 2007-ųjų euro atžvilgiu ji nuvertėjo net 70 proc.).
Islandijos vyriausybė labai sumažino išlaidas ir net 18 proc. pakėlė palūkanų normą, kad galėtų kontroliuoti infliaciją, kuri 2009-ųjų sausį pasiekė rekordines 18,6 proc. aukštumas.

Visgi valiutos nuvertėjimas padėjo atkurti konkurencingumą. Be to, kaip ir didžiulė Islandiją populiarinanti rinkodaros kampanija, padėjo pritraukti turistų.

Pernai Islandijos gamtos grožiu atvyko pasigėrėti maždaug 1,7 mln. turistų. Šis skaičius daugiau nei dukart didesnis už prieš dešimtmetį čia apsilankiusiųjų skaičių ir net penkiskart didesnis už visų Islandijos gyventojų skaičių.

„Islandijos ekonomika yra visiškai atsigavusi. Šiuo metu ji tikrai klesti, – „Reuters“ pasakojo centrinio banko vadovas Maris Gudmundssonas.

Kaip vieną pagrindinių tokio suklestėjimo priežasčių, be žvejybos pramonės, jis įvardijo ir sparčiai plėtojamą turizmo infrastruktūrą.
Į „Blue Lagoon“ norintys patekti lankytojai turi apie 30 min. laukti eilėje, nors vietas užsisako iš anksto, o pervargę SPA centro darbuotojai iš kailio nėriasi, kad kuo greičiau juos aptarnautų.

„Tai neregėtas turistų antplūdis“, – sako kelionių agentūros „Iceland ProTravel“ valdantysis direktorius Matthias Kjartanssonas. Nuo 2012-ųjų šios įmonės apyvarta išaugo net penkis kartus. „Jokiame Islandijos viešbutyje neįmanoma gauti kambario. Tikra beprotybė“, – stebisi jis.

Krizės atgarsiai

Šiais metais tikimasi net 4,3 proc. ekonomikos augimo. Nedarbo lygis šiuo metu nukritęs iki 3,2 proc. prieškrizinių žemumų. Be to, numatoma, kad rudenį bus pradėta mažinti per krizę vykdyta islandų kapitalo kontrolė.
Tebegirdimi 2008-aisiais supurčiusios ekonominės krizės atgarsiai. Tada teko patirti netinkamo reguliavimo, agresyvių skolinimo metodų ir valiutos svyravimo pasekmes. Žlugus trim pagrindiniams bankams susidarė 10 kartų Islandijos bendrąjį vidaus produktą (BVP) viršijanti skola.
Sėkmingai dirbančios vyriausybės ėmė paskolas ir siekė sumažinti skolą. „Prieš kelis metus pavyko išjudėti iš beviltiškos padėties: iš buvusių 130–140 proc. (BVP) teliko 14 proc. ir procentų gali dar sumažėti“, – sako ministras pirmininkas Sigurduras Ingi Johannssonas.

Islandijai pavyksta perimti kapitalo kontrolę, o palūkanų normai augant 5,57 proc. destabilzuojamos įplaukos iš užsienio investuotojų.
Centrinis bankas susirūpinęs dėl galimo daugiau nei 2 mlrd. eurų praradimo, kai užsienio investuotojai pradės pardavinėti prieš krizę įsigytas obligacijas.

Siekdamas išvengti galimų trukdžių centrinis bankas stengiasi išlaikyti užsienio valiutos rezervus.

Greiti automobiliai ir brangus maistas

Reikjaviko restoranuose ir kavinėse gali pavalgyti tik privilegijuotieji ir turistai.

„Sunku rasti tinkamų darbuotojų. Kai kuriems tenka permokėti. Restoranuose vis keliamos kainos“, –sako populiaraus restorano „Dill“ vyr. virėjas Ragnaras Eirikssonas.

Pro „Dill“, kuriame staliuką būtina užsisakyti prieš du mėnesius, pravažiuoja tik patys prabangiausi automobiliai.
Deja, daugelis islandų apie prestižinius automobilius ir tokių kaip „Dill“ restoranų patiekalus, už kuriuos tektų sumokėti, pvz., apie 100 eurų, gali tik pasvajoti.

Pasaulio banko duomenimis, 2013-aisiais vienam gyventojui tenkanti bendrųjų nacionalinių pajamų dalis buvo kiek mažiau nei 42 tūkst. eurų. Tai beveik tiek pat, keik Vokietijoje, bet joje BNP stabiliai augo, o Islandija patyrė krizę.

„Mano gyvenimas nė kiek nepagerėjo“, – sako nepilnu etatu dirbanti administratorė Agusta Drofn Gudmundsdottir.

Būdama 16 metų ji patyrė motociklo avariją ir nuo tada gauna laikino invalidumo pašalpą.

53-ejų metų moters pašalpa ir atlyginimas sudaro maždaug 2 200 eurų sumą. Dalį šios sumos ji išleidžia nuomai, o už likusius pinigus įsigyja produktų pagal kruopščiai sudarytą sąrašą.

Nors po krizės jos pajamos padidėjo, jų augimas neatitiko dviženklius skaičius siekiančios infliacijos tempo.

„Tikrai negaliu susitikti kavinėje su draugais. Apie atostogas nė nesvajoju. Primas klausimas, kurį užduoda mano šešiolikmetė dukra, kai ko nors užsimano, – „Ar galime sau tai leisti?“

Užsitęsęs nepasitikėjimas politikais ir verslo lyderiais dar labiau sustiprėjo, kai „Panama Papers“ balandį atskleidė faktą apie tuometinio ministro pirmininko Sigmunduro Davido Gunnlaugssono žmonai priklausančią ofšorinę bendrovę, kurioje buvo laikomos žlugusių Islandijos bankų skolos. Po vėliau įvykusių masinių demonstracijų ministras pirmininkas turėjo atsistatydinti, todėl jau šį spalį ruošiamasi naujiems rinkimams.

Metas naujovėms

A. Drofn Gudmundsdottir teigia dar neapsisprendusi, už ką balsuos, tačiau aplinką tausojančių technologijų startuolio vykdomasis vadovas Saethornas Asgeirssonas jau apsisprendė.

„Pastarąjį kartą savo balsą atidaviau už „Piratų partiją“. Tą patį jis ketina daryti ir šį kartą. „Metas naujovėms“, – per pertrauką savo dirbtuvėse, kur jo startuolis kuria naujovišką vėjo turbiną, teigia islandas.

Prieš nomenklatūrą kovojanti „Piratų partija“, kuri, jeigu rinkimai Islandijoje vyktų šiandien, laimėtų mažiausiai 30 proc. balsų, turi nemažai priešų.

Prieš ketverius metus įkurta partija propaguoja tiesioginę demokratiją, duomenų skaidrumą ir autorių teisių reformą. Pergalės visuotiniuose rinkimuose atveju žada rengti daugybę referendumų – būtent tokiu būdu būtų formuojama valstybės politika, priimami įstatymai (pavyzdžiui, įstatymo projektas būtų teikiamas parlamentui tuo atveju, jei jam pritartų 2 proc. atėjusiųjų į referendumą).

„Islandijos demokratija šiuo metu išgyvena kardinalius pokyčius, kaip ir kitur... Demokratijai būtina modernizacija“, – sako „Piratų partijos“ lyderė Birgita Jonsdottir.

„Dabar žmonės į valdžią žiūri kaip į rūpestingą tėtušį, kuris viskuo pasirūpins. O juk reikia suaugti ir patiems prisiimti atsakomybę“, – sako B. Jonsdottir.

Grįžkime į restoraną „Dill“, kur jo virtuvės šefas R.Eirikssonas svarsto, kas laukia jo šalies.

„Gal sulauksime naujos krizės, bet noriu tikėti, kad ne. Noriu tikėti, kas iš savo klaidų pasimokėme.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (304)