Dabar panevėžiečiai vidutiniškai uždirba 551–600 eurų „į rankas“, tačiau žmonės bėga iš miesto. Nuo 2014 iki 2015 metų Aukštaitijos sostinėje gyventojų sumažėjo 1,6 tūkst. Praėjusių metų pradžioje gyveno 93 tūkst. 595.
Sumažėjo gyventojų
Pasak palyginamąją šalies savivaldybių analizę pateikusių „Swedbank“ specialistų, Panevėžys patenka į penketuką miestų, kuriuose labiausiai sumažėjo gyventojų. Šiame sąraše dar atsidūrė Šiauliai, Alytus, Kaunas ir Klaipėda.
Tačiau pastaruosiuose dvejuose miestuose jų sumažėjo todėl, kad įsigijo būstus, daugiausia nuosavus namus, Klaipėdos ir Kauno rajonuose. O kitų trijų miestų gyventojai išvyko į didmiesčius arba į kitas šalis.
Panevėžiečių emigracija į užsienį, palyginti užpraeitus ir praėjusius metus, išaugo 9,5 proc.
Praėję metai emigracijos prasme Lietuvai buvo ypač nepalankūs. Pastaruosius kelerius metus emigracijos banga po truputį slūgo, į tėvynę grįžo daugiau lietuvių, o 2015-ųjų viduryje labai padaugėjo paliekančiųjų šalį.
Emigruojančiųjų 2015-aisiais, palyginti su 2014 metais, padidėjo 22 proc., o imigracija per metus sumažėjo 10 proc. Į dešimt savivaldybių, į kurias užsienyje gyvenę ir dirbę žmonės grįžo rečiausiai, patenka ir Panevėžys.
Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 33 tūkst. mažiau žmonių, negu 2015-ųjų pradžioje.
Mūsų miestas nuolat senėja. Vidutinis gyventojų amžius pernai buvo 45 metai ir tai trejais metais viršija šalies vidurkį. Jauniausia visuomenė yra didmiesčiuose ir aplink juos. Beje, jauni, pasiturintys žmonės perka būstus Neringoje, joje registruojasi, todėl jai negresia senėjimo sindromas. Pastebima tendencija, kad daugiau gyventojų investuoja į būstus ir Palangoje, nes sulaukę pensijos planuoja persikelti į pajūrį.
Investuotojai mato minusą
„Swedbank“ specialistai įspėja, kad senėjantis ir tuštėjantis Panevėžys gali atrodyti labai nepatrauklus investuotojams.
„Investuotojai į gyventojų amžiaus rodiklius kreipia labai daug dėmesio, nes vertina, kiek konkurencinga bus darbo jėga“, – tvirtina šio banko Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Panevėžyje veikia dvi, rajone – viena specialioji ekonominė zona, mieste yra du mokslų ir technologijų parkai, tačiau jie neatneša tiek vertės gyventojams, kiek galėtų.
Panevėžys geografiniu požiūriu yra patrauklioje vietoje – vienodai nutolęs nuo Rygos ir Vilniaus, per jį eina magistralė „Via Baltica“, tai sukuria geras sąlygas logistikos paslaugoms plėtoti. Tačiau palanki geografinė padėtis ne visiškai išnaudojama.
Finansų specialistai siūlo pasukti galvas tiek miesto, tiek rajono, tiek visos apskrities savivaldybėms, kaip pritraukti daugiau užsienio investicijų, nes jos mažina nedarbą, gyventojams leidžia daugiau užsidirbti, be to, suteikia galimybę įsijungti į globalesnes gamybos grandines, sukuria sąlygas modernizuoti tradicines ūkio šakas ir įkelti koją į naujas rinkas.
Būstų išlaikymas pigo
Specialistai pabrėžia vis didesnį atotrūkį tarp šalies regionų. Pasak O. Bložienės, mūsų gražiai sutvarkyti miestai ir miesteliai tuštėja, nes žmonės išvažiuoja ieškoti geriau atlyginamo darbo. Beje, net trys Panevėžio apskrities savivaldybės – Pasvalio, Kupiškio ir Rokiškio rajonų – patenka tarp 15 savivaldybių, kuriose nedarbas yra didžiausias.
Anot finansų ekspertų, vieni pagrindinių rodiklių, rodančių, ar žmonėms darosi lengviau, ar sunkiau pragyventi, yra komunalinių paslaugų kainos ir pradelstų mokėjimų skaičius ir dydis. Net 50 proc. namų ūkio nurodo, kad jiems sunku išlaikyti būstą.
„Žmonės piktinasi išaugusiomis maisto kainomis, bet neatkreipia dėmesio, kad komunalinių paslaugų kainos mažėjo“, – kalbėjo O. Bložienė.
„Swedbank“ duomenimis, lyginant 2016 metų sausį su 2015-ųjų tuo pačiu mėnesiu, matyti, kad šilumos ir karšto vandens tarifai sumažėjo 46 savivaldybėse, o šalto vandens beveik nesikeitė. Panevėžyje, lyginant praėjusius metus su užpraeitais, gyventojai už šilumą mokėjo 8,7 proc. pigiau, rajone – 1,5 proc. pigiau, už karštą vandenį – atitinkamai 9,4 proc. ir 5,6 proc. Panevėžiečiams šaltas vanduo atpigo 13,8 proc., o rajono gyventojams jo kaina nesikeitė.
Taigi, anot finansų ekspertų, komunalinių paslaugų sąskaita sutaupytus pinigus gyventojai galėjo skirti maisto produktams ar kitoms reikmėms.
Pradelsti mokėjimai – tai gyventojų kelis ar daugiau mėnesių nesumokami mokesčiai už komunalines, telefono ar kitas paslaugas. 2015-aisiais vidutinė pradelsta suma Lietuvoje buvo beveik 2 tūkst. eurų. Iš tūkstančio gyventojų laiku sumokėti mokesčių negalėjo 88,4.
Panevėžyje ir rajone šis rodiklis buvo didesnis – beveik 102. Tačiau vidutinė pradelsta suma mažesnė – 1212 eurų. Didžiausios vidutinės pradelstos sumos užfiksuotos pajūryje ir sostinėje.
Dažnai kalbama, kad lietuviai yra smarkiai prasiskolinę bankams. O. Bložienė teigia, jog tai mitas. Pasak jos, lietuviai, palyginti su vakariečiais, šiuo atžvilgiu gana konservatyvūs.
Gera žinia: daugiau gimė, mažėjo nedarbas
Pernai Lietuvoje gimė 1,1 tūkst. daugiau kūdikių nei 2014-aisiais. Didžiausias gimstamumas yra trijuose šalies didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Panevėžyje gimstamumas taip pat padidėjo, nors ir nedaug.
Lietuvoje, taip pat ir mūsų mieste bei rajone, mažėjo nedarbas. Per metus (nuo 2014 iki 2015 metų) Panevėžyje nedarbas sumažėjo beveik 15 proc., rajone – 10 proc.
Ekspertai nagrinėjo ir gyventojų verslumo tendencijas. Pasak O. Bložienės, didmiesčiuose, ypač tarp jaunų žmonių, populiarėja savarankiško darbo modelis, kai atliekami tam tikri projektai, darbai pagal sutartis – pradedant komunikacijos, baigiant IT sritimis.
Praėjusių metų pabaigoje apie 80 tūkst gyventojų užsiėmė individualiąja veikla pagal pažymą, daugiau nei 100 tūkst. gyventojų įsigijo verslo liudijimus.
Versliausi žmonės gyvena Vilniuje, Neringos, Palangos ir Rietavo savivaldybėse, mažiausiai verslūs – Pagėgių, Pakruojo, Šalčininkų, Akmenės ir Šakių rajonų savivaldybėse.
Finansų specialistų teigimu, problema ta, kad net ir augant ekonomikai didėja regioninis atotrūkis. Tuštėjančiuose miestuose ir kaimuose žmonėms sunkiau tikėtis atlyginimo kilimo, rasti įvairesnių laisvalaikio leidimo galimybių.
Jie siūlo kelti verslumo lygį šiuose regionuose, skatinti lietuviškų prekių eksportą iš šių regionų. Anot specialistų, šioje srityje turėtų ranka rankon darbuotis tiek šalies, tiek regioninė valdžia.
