Pasak jos, svarbu ne tik gerai suplanuoti atostogų biudžetą, tačiau ir biudžetą po atostogų, iki artimiausio atlyginimo, antraip gali būti sudėtinga pragyventi ir vykdyti finansinius įsipareigojimus.
Vasarą išlaidos, atrodytų, turėtų sumažėti dėl šildymo sezono pabaigos bei mažesnių išlaidų maistui, turėtų atsirasti „laisvų“ pinigų, kuriuos galima atidėti kitiems tikslams, bet dažniausiai taip neįvyksta, pastebi pašnekovė.
„Vasaros metu sumažėja išlaidos maistui, nes žmonės užsiaugina savo daržovių, mažėja daržovių kainos, visi nori lengvesnio maisto, tačiau atsiranda daugiau laisvalaikio, pramogų, atostogos, per kurias žmonės kasdien išleidžia tikrai daugiau nei eilinę dieną.
Ypač kelionėse, kai nebetaupoma, nebegaminama namuose, pasikeičia rutina: atsiradęs kitoje erdvėje, žmogus pradeda kitaip elgtis“, – apie pinigų leidimo įpročių pasikeitimą vasarą pasakoja ekonomistė.
Atostogų biudžetą reikia kruopščiai planuoti
Savo atostogų biudžeto nereikėtų palikti savieigai – jį būtina susiplanuoti, tikina pašnekovė. Vasaros metu, pasak O. Bložienės, finansų planavimas nėra mažiau svarbus nei žiemą, kai turime didesnių išlaidų dėl šildymo.
„Vasaros sezonas asmeninių finansų prasme turėtų būti labiau atsakingas, nes vasarą atostogaujame ilgiau nei, pavyzdžiui, žiemą kalėdiniu laikotarpiu. Tad ir išlaidas planuoti reikėtų didesnes.
Svarbu įvertinti, kiek ketiname išleisti atostogų metu. Reikėtų planuoti kiek didesnį biudžetą nei eilines išlaidas, kad nebūtų didelės įtampos, nes visgi atostogos yra tas metas, kai nereikėtų galvoti, kaip sutaupyti. Tačiau atostogas svarbu planuoti pagal kišenę“, – pabrėžia ekonomistė.
Atostogų metu, pasak O. Bložienės, neišleisti per daug padeda dienos limitas. Reikia iš anksto nuspręsti, kiek galėsite išleisti per dieną. Svarbu suplanuoti, ar valgysite kavinėse, ar gaminsite patys, kiek išleisite vaikų pramogoms.
„Atostogų metu, ypatingai kurortuose, pasiūlymų išleisti pinigus ir pramogų vaikams yra begalė, o vaikai, be abejo, visko nori. Tačiau per atostogas galima užsiimti vaikų finansine edukacija – leisti vaikams nuspręsti, ką jie gali pasirinkti už ribotą sumą, pavyzdžiui, skanumynų ar atrakcionų. Tėvai turėtų išnaudoti šį laiką vaikų finansiniam raštingumui ugdyti“, – pataria O. Bložienė.
Itin svarbu numatyti, iš ko gyvensite po atostogų
Pašnekovė pabrėžia, kad labai svarbu pagalvoti ir apie tai, kaip reikės gyventi grįžus po atostogų. Juk atlyginimo gali tekti laukti ir porą savaičių ar visą mėnesį.
„Labai svarbu pagalvoti apie grįžimą po atostogų – kaip vykdysime savo įsipareigojimus, jei darbo užmokesčio reikės laukti dar kurį laiką. Geriausia atostogų biudžetą susikurti dar iki atostogų ir per atostogas pinigus leisti iš santaupų, kad grįžus po jų nereikėtų susidurti su situacija, kai nėra kuo sumokėti už komunalines paslaugas ir pragyventi“, – tvirtina ekonomistė.
Pasak O. Bložienės, tai, kaip pavyks save disciplinuoti per atostogas ir po jų, priklauso nuo žmogaus pinigų valdymo įgūdžių
Tačiau asmeninės finansinės krizės bus lengviau išvengti, jei dalį pinigų, kurių prireiks po atostogų, paliksite namuose ar kitoje sąskaitoje nei ta, iš kurios leisite pinigus atostogaudami.
„Ar į kelionę vežatės grynuosius, ar ketinate atsiskaitinėti kortele, svarbu, kad tai būtų tik ta suma, kurią esate nusprendę išleisti atostogoms. O kita pinigų dalis, skirta pragyventi po atostogų, turėtų būti kitoje sąskaitoje, terminuotoje sąskaitoje ar tiesiog likti grynaisiais namuose“, – kalba pašnekovė.
