Portalo DELFI užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa rodo, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų (48,5 proc.) maistui išleidžia 26-50 proc. savo pajamų.
Šiek tiek optimistiškiau nuteikia skaičiai, kad daugiau nei 75 proc. savo lėšų maistui išleidžia vos 2,4 proc. respondentų.
Mažiausia dalis gyventojų (tik 0,8 proc.) sako maistui išleidžiantys iki 10 proc. savo pajamų.
10-25 proc. namų ūkio biudžeto maistui atriekia beveik trečdalis šalies gyventojų (30,2 proc.). Europos Sąjungoje išlaidos maistui vidutiniškai sudaro apie 14 proc. šeimos pajamų.
Gyventojų taip pat buvo paklausta, ar jie gali sau leisti pirkti tokius maisto produktus, kokių nori.
Beveik ketvirtadalis (23,8 proc.) teigė, kad jie sau tokio malonumo leisti negali. 40 proc. apklaustųjų atsakė, kad gali sau leisti pirkti, ką nori, bet tik kartais.
Visada pirkti tokius maisto produktus, kokius nori, gali vos 3,5 proc. respondentų.
Dažniausiai norimus produktus galintys pirkti teigė 18-45 m., aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai.
Dar vienas klausimas, atspindintis Lietuvos gyventojų finansinę padėtį, - kaip dažnai jie gali pirkti mėsą. Rečiau nei kartą per savaitę mėsą perkantis atsakė kas ketvirtas (25,5 proc.) apklausos dalyvis.
1-3 kartus per savaitę mėsą perka apie pusė (54,4 proc.) 18-75 m. amžiaus gyventojų.
Iš viso mėsos neperkantys prisipažino 7 proc. apklausos dalyvių.
Kaip pastebi „Spinter tyrimai“, mėsą dažniau perka 36-55 m., aukštesnio išsimokslinimo, rajonų centrų ir didmiesčių gyventojai.
Kaip atskleidžia DELFI užsakymu atlikta apklausa, pakankamai didelė dalis gyventojų kai kuriuos maisto produktus užsiaugina patys, o tai leidžia sumažinti išlaidas maistui.
Vaisių ir daržovių prisipažino užsiauginantys net 41,8 proc. respondentų. Mėsos – 4,9 proc. Kitų maisto produktų – 7,6 proc.
Vis dėlto viską iš maisto produktų parduotuvėse perkantys teigė 54,4 proc. suaugusiųjų.
Pastebima, kad maisto produktų dažniau užsiaugina patys kaimo ir rajonų centrų gyventojai, 55 m. ir vyresni apklausos dalyviai.
Tyrimų bendrovės „Spiner tyrimai“ vadovas Ignas Zokas, komentuodamas apklausos rezultatus, teigė nesistebintis, kad apie 40 proc. gyventojų prisipažįsta tam tikro maisto užsiauginantys patys. Pasak jo, tai lemia ir žemdirbystės genas.
„Kolektyviniai sodai, sodybos, kaimai yra daugelio žmonių realybė ir daugelis vienokius ar kitokius žemės sklypus turi, todėl tai, kad tikrai nemaža dalis užsiaugina vaisių ir daržovių nėra stebinantis skaičius“, – kalbėjo jis.
Iš kitos pusės I. Zokas pripažino, kad tai gali atskleisti, kad vis dėlto dalis gyventojų negali sau leisti įpirkti pakankamai vaisių ir daržovių.
Dar viena tyrimų bendrovės vadovo iškeltų versijų – jaunesni gyventojai vis labiau atsigręžia į ekologiją ir tendencijas vis daugiau maisto užsiauginti patiems.
„Jei kažkada keičiantis kartoms galvojome apie sodų naikinimą, tai dabar jie suprantami, kaip galimybė užsiauginti sveiką, ekologišką maistą“, – apklausos rezultatus komentavo pašnekovas.
Labai jautriai apklausas atliekančios bendrovės atstovas siūlė nevertinti ir žmonių galimybės pirkti vien tą maistą, kurį jie norėtų pirkti.
„Įėjus į didžiuosius prekybos centrus, pagundų tikrai netrūksta ir juose yra daugybė delikatesų, brangių dalykų. Tikriausiai prieinamumas prie maisto produktų pasirinkimo Lietuvoje nesiskiria nuo jokios išsivysčiusios šalies. Pajamos čia yra mažesnės, tai logiška, kad reikia vienaip ar kitaip save riboti. Bet nemanau, kad kitose šalyse žmonės savęs neriboja ir nesimaitina vien krevetėmis ar lakštingalų liežuvėliais“, - kalbėjo pašnekovas.
Vis dėlto I. Zokas paminėjo, kad apklausa visgi atskleidžia, kad Lietuvoje vis dar pakankamai didelė dalis pajamų skiriama maistui.
„Maistas – vienas iš būtiniausių poreikių. Ir apklausa rodo, kad sąlyginai esame skurdi šalis, nes kuo valstybė turtingesnė, tuo maistui skiriama pajamų dalis mažėja“, - pridėjo pašnekovas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2016 metų gegužės 19-26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.
