Formalų sprendimą priimti turėjo ambasadoriai, tačiau Italijos premjeras Matteo Renzi nurodė, kad prašys ir jų, ir diplomatijos vadovų pirmiau aptarti, ar nevertėtų sankcijų švelninti, nes Minsko susitarimo esą laikytis turi abi pusės. Už švelninimą pasisako ir Vokietijos ministras, nors kanclerė siekia jas išlaikyti.

Sankcijos galioja iki birželio pabaigos, tačiau bendrijai kaskart vis sunkiau jas pratęsti pusmečiui. Formaliai dėl jų sprendžia Europos Sąjungos vadovai, bet turint galvoje, kad jų susitikimas numatomas po Didžiosios Britanijos referendumo, kaip ir anksčiau, sprendimas buvo paliktas patvirtinti ambasadoriams.

Vis garsiau už santykių normalizavimą pasisako ne tik Italija, Vengrija ir Graikija, bet ir kitos šalys. M. Renzi Rusijoje pareiškė, kad Europai ir Rusijai reikia vėl tapti nuostabiais kaimynais. Iškart po to Italijos bendrovės pasirašė sutarčių už milijardą eurų. M. Renzi nurodė, kad neleis sankcijų pratęsti automatiškai ir prašys ne tik ambasadorių, bet ir ministrų diskusijos.

„Turi būti diskusija apie tai, kas ką padarė, ir kada. Užsienio reikalų ministras tai aptars su kolegomis. Bet esmė, kad Minsko protokolą turi vykdyti visi. Tai sakome Europos partneriams, už jį atsakingiems, savo draugams Rusijoje, draugams Ukrainoje. Visiems sakome aiškiai, kaip pasakė ir prezidentas Putinas – susitarimą turi vykdyti ne viena pusė, bet visos“, – teigia Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi.

Nors rytų Ukrainoje mūšiai nesiliauja, o sekmadienį vėl žuvo trys kariai, Vakarų Europoje vis garsesni balsai, kad Minsko susitarimo nevykdo abi pusės, nes, kol nesulauks pažadėtų žingsnių atitraukti pajėgas ir užtikrinti saugumą bei Ukrainos įstatymų laikymąsi, Kijevas nepriima konstitucijos pataisų dėl decentralizacijos, kuri buvo pažadėta Minske.

Vokietijos užsienio reikalų ministras sekmadienį pareiškė, kad bendrija turėtų žingsnis po žingsnio atšaukti sankcijas, jei bus esminės pažangos. Socialdemokratas Frank-Walteris Steinmeieris sako, kad sankcijų tikslas – keisti elgesį. Nors požiūris „viskas arba nieko“ – gražus, tačiau jis neveikia. Tačiau kanclerė Angela Merkel ir kiti koalicijos partneriai dešinieji nuolat kartoja tokios pažangos nematanti.

„Leiskite aiškiai pasakyti, kad sankcijos nėra tikslas savaime. Jos įvestos tam tikrame kontekste. Minsko susitarimai yra pagrindas, pagal kurį galime nustatyti sąlygas joms atšaukti. Dažnai pabrėžiau ir mielai pakartosiu: visų interesus atitinka geri ekonominiai santykiai tarp Europos Sąjungos ir Rusijos“, – sako Vokietijos kanclerė.

Už sankcijų atšaukimą taip pat pasisakantis buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pasiūlė Kremliui, kaip stipresniajam, pirmam atšaukti savąsias sankcijas – draudimą įvežti Vakarų žemės ūkio produkciją. Rusija atsisakė tai padaryti.