Bendrovė skaičiuoja, kad daugiausiai nuostolių audra padarė turtui – apgriauti pastatai, apgadinta stogo danga ar konstrukcijos, kaminai, nuplėšti stogai, apgadinti šiltnamiai ir kita, kelios dešimtys pranešimų atkeliavo apie medžių prispaustus automobilius. Didžiausias audros šėlsmas fiksuotas vakar nuo 18 iki 21 valandos, tačiau pavienių lokalių pranešimų registruojama ir nakties metu, rašoma pranešime spaudai.
„Šios audros žalos turtui vidutiniškai nėra didelės, su keliomis išimtimis, pirminiais duomenimis siekia ik 500 eurų. Tuo tarpu automobiliai apgadinti smarkiau – čia vidutinė žala siekia 800 eurų, bet turime ir 2500 eurų siekiančių nuostolių. Prognozuojame, kad skambučių ir internetinių pranešimų srautui neslūgstant, per šeštadienį audros nuostoliai mūsų klientams pasieks ketvirtį milijono eurų ir ši audra neabejotinai taps didžiausia šiais metais“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų skambučių centro vadovas Gintaras Dambrauskas.
Jis pabrėžia, kad šiuo metu labiausiai audros nuniokotuose rajonuose – Šalčininkų, Alytaus, Kauno rajonuose ir pietryčių Lietuvoje (Druskininkai, Šalčininkai, Širvintos) dirba „Lietuvos draudimo“ žalų ekspertai – vertintojai, kurie tiksliau įvertins kiekvieno nukentėjusio gyventojo turtą. Šalčininkų rajone žalų vertintojai keliauja specialiu žalomobiliu. Apsidraudusiems klientams patariama laukiant žalų ekspertų užfiksuoti patirtus nuostolius ir imtis būtinų priemonių tolesnei turto apsaugai, užfiksavus nuostolius (tinka nuotraukos, padarytos mobiliuoju telefonu) galima pradėti turto atstatymo darbus. Pranešti apie įvykius galima ne tik telefonu, bet ir naudojantis savitarnos svetaine „Savas LD“ (https://www.savasld.lt/prisijungimas) ar užpildant formą internete.
Vasarą – iki penkių kartų daugiau nuostolių dėl gamtos žalų
„Lietuvos draudimo“ ilgametės statistikos duomenimis, daugiausia nuo audrų kenčia gyvenamieji namai, o nuostolingiausias šiuo požiūriu metų laikas yra vasara: „Vasarą gamtinių stichijų sukeltų draudžiamųjų įvykių skaičius išauga 4–5 kartus, o vien audrų sukeltos žalos sudaro daugiau nei 80 procentų. Turint omenyje, kad Lietuvoje apdraustas vos kas ketvirtas namų ūkis, praūžus smarkesnei audrai neapsidraudę gyventojai turi atstatinėti būstus savo lėšomis. Rizikingiausiuose regionuose, kurias audros paliečia dažniau, vidutinis audrų žalų nuostolis yra 15 proc. didesnis už Lietuvos vidurkį“, - komentuoja G. Dambrauskas.
Gyventojai perspėjami prieš škvalą pasirūpinti savo turto saugumu, o prasidėjus perkūnijai imtis papildomų saugos priemonių: atjungti elektros prietaisus, ne tik juos išjungiant, bet ir ištraukiant jų kištukus iš elektros lizdų. Reikėtų uždaryti langus, netgi dūmtraukio sklendę, jeigu ji yra.
Daugiausiai nuostolių audra Lietuvoje sukėlė 2010-aisiais – beveik 1 milijoną eurų, tai metais rugpjūtį siautė stiprus škvalas, labiausiai nuniokojęs Alytaus, Varėnos, Prienų, Kėdainių, Trakų, Kauno rajonus ir Kauno miestą. Vien šiose vietovėse padaryta žala siekė beveik 650 tūkst. eurų. Perai liepą kelios audringos dienos iš eilės atnešė nuostolių už 250 tūkstančių eurų. Tąkart taip pat daugiausiai pranešimų gauta iš centrinės ir pietų Lietuvos: Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Prienų rajonai, Ignalina, Švenčionys, Zarasai, Utena ir Vilnius.
