Projekto ėmęsis „Klaipėdos mėsinės“ projektų vadovas Tomas Valauskas prisipažįsta, kad Gruzija – tik pirmasis žingsnis eksportuojant kuo daugiau lietuviškų produktų į Rytus. Bendrovė su partneriais jau žengė ir į Armėnijos rinką, o ateities planuose – dar egzotiškesnės šalys.

„Armėnijoje, bent jau artimiausiu metu, prekybos tinklo neplanuojame. Nematome kol kas paprasčiau darbuotis. Sąlygos gal nėra pačios palankiausios, bet bent jau produktų pardavimai ir priežiūra mus tenkina, o Gruzijoje plečiamės. Tikiuosi, kad kitą mėnesį jau turėsime ir naujų produktų krepšelį, pavyzdžiui, ir šaldytos prekės“, - apie Gruzijoje atsiradusias lietuviško maisto „Lit Market“ parduotuves kalbėjo pašnekovas.

Eksportą į Gruziją šių metų sausį bendrovė „Klaipėdos mėsinė“ pradėjo kartu su „Rokiškio sūriu“.

„Pirmieji kontaktai su Gruzija įvyko pernai rugsėjį. Pirmą kartą Gruzijos lentynose mūsų eksportuojamos prekės atsigulė šių metų sausio 15 d. Tai buvo mėsos ir sūrio gaminiai“, - paminėjo T. Valauskas.

Vis dėlto lietuvis pasakojo, kad patirtis naujoje rinkoje privertė mąstyti apie savo parduotuvę.

„Praktiškai po pirmo mėnesio supratome, kad Gruzijoje sąlygos nėra pačios palankiausios ir pačios priimtiniausios. Turbūt dėlto niekam iš Lietuvos didžiųjų gamintojų ir nepavykdavo susitarti. Pirmiausia dėl to, kad kiekiai reikalingi gerai parduoti buvo per dideli, kad galėtum užtikrinti gerą kainą, o kitas dalykas – atsiskaitymo sąlygos.

Be to, ten be šių dalykų dar yra ir prekių grąžinimai. Jei produkto nepavyksta parduoti, galiojimo laikas baigiasi, tai tiekėjas turi pasiimti prekes atgal. Šiandien mums tai jau nelabai suprantamas reiškinys. Tai yra užprogramuotas nuostolis, koks tas nuostolis – niekas negali pasakyti“, - pasakojo T. Valauskas.

Pirmuoju užsakymu T. Valauskas į Gruziją pasiuntė 200 kg mėsos ir 200 kg sūrio gaminių. Pašnekovas pastebėjo, kad Gruzijoje prekybos tinklai dažniausiai neturi savo sandėlių, todėl prekių aprūpinimu kasdien turi rūpintis tiekėjai.

„Po pirmo karto vežėme antrą, trečią kartą. Po daugiau nei mėnesio kai kurių prekių galiojimo terminai pradėjo artėti į pabaigą ir pamatėme, kad yra negerų dalykų: kai kurios prekės buvo paimtos iš mūsų sandėlio, bet iki prekybos tinklo nenukeliavo arba nukeliavo, bet nebuvo padėtos į prekybos lentynas.

Pradėjus aiškintis, paaiškėjo, kad ten vyksta „lentynų karas“, kad už kiekvieną produktą lentynose atsakingas tiekėjas, kuris turi turėti prekybos tinkle savo žmogų.

Tai išėjo toks užburtas ratas – lyg sutarei, bet galutinis vartotojas tų prekių nemato, o jei ir mato ryte, tai nebūtinai ras jas po pietų toje pačioje vietoje“, - atviravo pašnekovas.

Pastebėję tokias detales lietuviai pradėjo galvoti, kaip minimalizuoti nuostolius: kilo idėja įsteigti mažą parduotuvę, kurioje būtų prekiaujama prekėmis, kurių galiojimo laikas eina į pabaigą.

„Kai pavasario pradžioje atidarėme parduotuvę, pamatėme, kad per savaitę pardavėme produktus, kurių sakė, kad niekas neperka, o antra, pardavėme tiek, kiek per pusantro mėnesio kituose prekybos taškuose, kurių turėjome apie 40”, - skaičiavo T. Valauskas.

Taip įmonės atstovas pamatė, kad parduotuvėlė Tbilisio centre (50 kv. m) gali sėkmingai veikti. Joje jau pardavinėjama vis daugiau lietuviškų produktų: ne tik mėsa ir sūriai, bet ir alus, kiti lietuviški maisto produktai.

Šiuo metu Tbilisyje jau veikia dvi „Lit Market“ pavadinimą gavusios parduotuvės. Kito mėnesio pabaigoje žadama turėti jau penkias parduotuves.

„Kuo daugiau prekių krepšelis plėsis, kuo daugiau partnerių prisijungs, tuo prekybos taškų kiekis sparčiau didės“, - vylėsi pašnekovas. Kol kas T. Valauskas žada plėstis tik Tbilisyje. Kitais metais norima turėti jau 40-50 prekybos taškų. Planuojama, kad vidutinis prekybos vietos plotas bus 150-200 kv. m.

Pašnekovas vien Gruzija apsiriboti nenori ir turi daug daugiau ambicingų planų. Jau šį mėnesį į Armėniją iškeliauja pirma lietuviškų produktų partija.

„O galutinis tikslas yra ir Iranas, ir Irakas“, - toliau numatytas eksporto kryptis vardijo T. Valauskas.

Pasiteiravus, ar Gruzijoje teks daug investuoti į lietuviškų maisto produktų populiarinimą, pašnekovas teigė, kad kol kas pirkėjų jau yra, kurie prašo ir naujų prekių.

Pasak jo, kol kas pakankamai gerai veikia „iš lūpų į lūpas“ reklama. Investuoti į reklamą planuojama, kai lietuviai turės Tbilisyje bent 10 prekybos taškų.

Paklaustas apie Gruzijos pirkėjus T. Valauskas pastebėjo, kad gruzinų skoniui tinka tie patys produktai, kaip ir lietuviams. Didesnis skirtumas tik tas, kad Gruzijos gyventojai nėra tokie dideli akcijų ir nuolaidų medžiotojai kaip lietuviai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (86)