Savo pasiūlymą V. Matulevičius motyvavo sakydamas, kad nors Lietuva pagal daugelį rodiklių jau patenka į Europos Sąjungos „vidutiniokes“, Lietuvoje darbo užmokestis išlieka vienas mažiausių Europos Sąjungoje.
Parlamentaras taip pat aiškino, kad mažus atlyginimus darbuotojams moka ne tik tie darbdaviai, kurie negali mokėti daugiau, bet ir tie, kurie gauna didelius pelnus.
V. Matulevičiaus siūlymas buvo platesnis nei pritarta komitete. Jis taip pat siūlė, kad ši lėšų suma būtų neapmokestinama pelno mokesčiu. Tačiau, kaip jau rašė DELFI, politikai komitete parlamentarui pasiūlė registruoti variantą, kuriame būtų išbraukta dalis dėl neapmokestinimo pelno mokesčiu.
Socialinio tinklo „Facebook“ aplinkoje šis Seimo sprendimas iškart sulaukė dėmesio.
Investuotojų asociacijos valdybos narys, turto valdymo įmonės „INVL Asset Management“ fondų investicijų vadovas Vaidotas Rūkas savo paskyroje tokį sprendimą vertina, kaip būdą padidinti biudžeto pajamas 500 mln. eurų nedidinant mokesčių. Pasak jo, būtent šio sprendimo pusė naudos tektų pačiai valstybės kišenei.
V. Rūkas pastebi, kad darbdaviui išmokėjus premijas, jos apmokestinamos įprastiniu Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčiu, Sodros mokesčiais. Iš štai – biudžete jau papildomas 0,5 mlrd. eurų.
Šiandien Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Seimo nario V. A. Matulevičiaus siūlymui, jog darbdavys darbuotojų skatinimui turi skirti ne mažiau kaip 25 procentus gaunamo pelno.
Vertina kaip bandymą reguliuoti atlyginimą
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vertinimu, toks siūlymas iš esmės yra bandymas įstatyminiais reikalavimais reguliuoti atlyginimų nustatymą, o tai nėra priimtina laisvos rinkos ekonomikos šalyse.
Pasak pramonininkų pranešimo, darbo užmokesčio dydis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimo reikalas. Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo jo darbo patirties, kvalifikacijos, kompetencijos, įgūdžių, išsilavinimo ir kt.
„Šis pasiūlymas gali duoti ne teigiamą, o atvirkščiai – neigiamą – rezultatą ir skatinti įmones mažinti pelną. Atkreiptinas dėmesys, kad mokestinė našta šiems „25 procentams pelno“ stipriai išaugtų, t.y. būtų apmokestinama ne tik pelno mokesčiu (15 proc.), bet išmokant darbuotojams apmokestinama gyventojų pajamų (15 proc.) bei socialinio draudimo (40 proc.) mokesčiais.
Be to, nėra jokio aiškumo, kaip ši dalis pelno turėtų būti paskirstoma darbuotojams, t.y. ar turi būti skatinami visi darbuotojai, ar visi turi būti skatinami vienodai. Toks neaiškumas automatiškai programuoja darbo ginčus", - rašoma pranešime.
LPK atkreipia dėmesį, kad siekiant skatinti darbuotojus vertėtų galvoti apie visai kitokį modelį – socialinių iniciatyvų skatinimą.
LPK jau nuo 2008 m. siūlo priimti Gyventojų pajamų mokesčio, Privalomojo sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo, Pelno mokesčio įstatymų pataisas, kurios motyvuotų tiek darbdavius, tiek darbuotojus per palankias mokestines lengvatas, ir leistų darbdaviams 25 proc. įmonės darbo užmokesčio fondo skirti darbuotojo sveikatinimo, sporto ir poilsio, maitinimo ir vežiojimo, kompetencijos ugdymo, darbo aplinkos gerinimo, šeimų gerovės tobulinimo, pagalbos apsirūpinant būstu, pensijos kaupimo, gyvybės draudimo, sveikatos draudimo ir kitoms kolektyvinėje sutartyje ar susitarime numatytoms paslaugoms.
Socialiniu modeliu siekta didinti darbo santykių lankstumą ir patrauklumą užsienio investuotojams, tačiau šios nuostatos sukuria priešingą rezultatą, t.y. mažina Lietuvos patrauklumą investuotojams.
Primename, kad Seime nuspręsta naujojo Darbo kodekso priėmimą perkelti iš ketvirtadienio, birželio 16 d., į kitos savaitės Seimo posėdžius. Tačiau profesinės sąjungos neatsisako planų protesto mitingą surengti ketvirtadienį.
