Pasak ekonomisto, studijos atskleidžia, kad, keičiant bendrąjį mokesčio tarifą, beveik 100 proc. jo pokyčio vertės atsispindi galutinėje kainoje, tačiau taikant išimtis tik kai kurioms prekių ar paslaugų grupėms, galutinė kaina keičiasi apie 30 proc. nuo pritaikytos išimties vertės.
„Kitaip tariant, jei būtų sugalvota įvesti mažesnį tarifą kokiai nors atšaldytai mėsai, vidutiniškai galime tikėtis, kad (į kainos sumažėjimą. – ELTA) 30 proc. persiduos“, – trečiadienį spaudos konferencijos metu teigė R. Kuodis.
Valdančiosios partijos prie diskusijų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maisto produktams žada grįžti rudenį. Premjeras Algirdas Butkevičius palaiko siūlymą taikyti 5 arba 9 proc. lengvatinį PVM tarifą šviežiai ir atšaldytai mėsai, taip pat yra sakęs, kad pritaikius lengvatą, šių produktų galutinė kaina turi mažėti tiek, kiek mažinamas PVM. Tuo tarpu Darbo partija siūlo PVM lengvatą taikyti būtiniausiems maisto produktams arba mažinti šio mokesčio tarifą apskritai.
R. Kuodžio teigimu, mėsa nėra pagrindinis produktas, kurį vartoja mažiausias pajamas gaunantys piliečiai, todėl siūlymas taikyti PVM lengvatą tik mėsai prasilenkia su ekonomine logika.
„Neturtingiausi žmonės, pensininkai, paprastai vartoja daugiau duonos gaminius, košes, makaronus, paprastas daržoves – bulves, kopūstus, bet tikrai ne šviežią ar atšaldytą (...) mėsą“, – teigė Lietuvos banko ekonomistas.
