Trečiadienį Vyriausybė svarstys Susisiekimo ministerijos parengtą Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma iš esmės pritarti Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlytoms Kelių transporto kodekso pataisoms, kuriomis siūloma pavėžėjimo paslaugų įmonėms leisti veikti tik gavus Valstybinės transporto inspekcijos leidimą bei apdraudusios civilinę atsakomybę.
Susisiekimo ministerijos manymu, pataisose siūlomas pavežėjimo paslaugų operatoriaus licencijavimas yra netikslingas.
„Pavežėjimo paslaugų operatoriaus veikla negali sutrikdyti keleivių sveikatą, kadangi keleivius vežtų ne pats operatorius, o vežėjas, todėl siūlomas pavežėjimo paslaugų operatoriaus veiklos licencijavimo būtinumas yra netikslingas. (...) Reikalavimas apdrausti profesinę civilinę atsakomybę sudarytų neadekvačią administracinę naštą ūkio subjektams“, - rašoma dokumente.
Susisiekimo ministerija taip pat siūlo Seimui apibrėžti sąvoką „keleivių vežimas už atlygį lengvuoju automobiliu“ ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskirti šią veiklą nuo keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi, įstatymų įtvirtinti licencijuojamos veiklos sąlygas, leidimų turėtojų teises ir pareigas, leidimo galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindus.
Ministerija siūlo, kad Seime svarstomi Kelių transporto kodekso pakeitimai įsigaliotų nuo 2017 metų gegužės.
Praėjusių metų rudenį Lietuvoje pavežėjimo paslaugas pradėjus teikti bendrovei „Uber“, kilo sumaištis dėl įmonės veiklos reglamentavimo. Šalies taksistai rengė protestus Vilniuje, kur savo veiklą pradėjo JAV bendrovė, ir prašė Seimo sureguliuoti pavežėjimo paslaugų rinką ir nustatyti vienodas veiklos sąlygas.
Šių metų balandžio pabaigoje „Uber“ su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) pasirašė memorandumą, pagal kurį keisis informacija apie bendrovėje dirbančius vairuotojus. BNS duomenimis, su „Uber“ programėlėmis Vilniuje dabar dirba apie 200 vairuotojų.