Kaip teigia Nacionalinės Rusijos reitingų agentūros ekonomistas Maksimas Vasinas, analitikai ir ekonomistai tikėjosi tokio sprendimo.
„Remiantis infliacijos duomenimis, vartotojų kainų indeksas jau ilgą laiką auga lėčiau nei bazinių palūkanų norma. Tikėtina, kad bazinės palūkanų normos mažėjimo tendencija išliks ir toliau, nors infliacijos ir valiutų rizikos vis dar išlieka aktualios“, - informavo jis.
Kaip rašo rbc.ru, ekonomistų ir analitikų nuomonės prieš posėdį išsiskyrė beveik po lygiai: 15 iš 32 ekspertų teigė manantys, kad Centrinis bankas nekeis bazinės palūkanų normos ir paliks 11 proc., o kiti 17 – sumažins bazinę palūkanų normą 50 bazinių punktų iki 10,5 proc.
Anot banko „Zenit“ analitinės valdybos vadovo Vladimiro Jevstignejevo, šiuo metu susidariusios visos aplinkybės bazinei palūkanų normai mažinti.
„Metinės infliacijos tempas laikosi ties 7,3 proc., rublio kursas stabilizavosi naftos kainų augimo fone; be to, ekonomikai vis dar būtina parama. Lėtėjanti infliacija ir situacija finansų rinkoje teoriškai sukuria palankias aplinkybes net ir dar agresyvesniam mažinimui“, - įsitikinęs „Vnešekonombank“ makroekonominės politikos ir klasterinės analizės departamento direktorius Olegas Zasovas.
„Vis dėlto neužtikrintumas dėl kitų veiksnių, pavyzdžiui, naftos kainų ir JAV federalinės rezervų sistemos veiksmų verčia Centrinio banko vadovybę veiksmų imtis labai atsargiai“, - patikino jis.
„Citi“ ekonomistai Ivanas Čakarovas ir Jekaterina Vlasova taip pat prognozavo, kad Centrinis bankas normą sumažins 50 bazinių punktų, bet tuo pačiu įvardijo dvi priežastis, dėl kurių bazinė palūkanų norma gali likti nepakitusi. Pirma, Centrinis bankas vis dar įsitikinęs, kad naftos kainų augimas tęsis dar ilgai; antra, Centrinis bankas ir toliau tęsia kovą su tikėtina infliacija.
