Manoma, jog Paryžiaus, Amsterdamo ir Briuselio biržų sprendimas jungtis pradės kur kas agresyvesnę Europos biržų jungimosi bangą.
Remiantis prancūzų ir britų spaudos publikacijomis, didžiausioji Europos birža draugiško susijungimo pasiūlymą Londono vertybinių popierių biržai gali pateikti jau šeštadienį. Nors oficialūs biržų atstovai šių kalbų nei neigia, nei patvirtina, jie atkakliai kartoja, jog "Euronext" durys kitoms biržoms taip pat yra atviros.
Analitikai ir vertybinių popierių rinkos dalyviai teigia, jog "Euronext" ir jos indeksams prireiks laiko iškilti, nes didžiausioji Europos birža geografiškai apima ne tokį didelį plotą, nebent prie jos prisijungtų Londono ar Frankfurto birža ("Deutsche Boerse"). Tačiau Prancūzijoje "Euronext" indeksai turėtų būti populiarūs.
Maždaug 60 proc. "Euronext 100" indekso akcijų turėtų būti prancūziškos. Atsižvelgiant į tai galima prognozuoti, kad ir didžiausios Europos biržos valdybos pirmininku ir vykdomuoju direktoriumi taps Paryžiaus biržos vadovas Jeanas Francois Theodore`as (Žanas Fransua Teodoras).
Likvidžiausių akcijų indeksas "Euronext 100" bei tolėliau sąraše esančių akcijų indeksas "Next 150" bus pradėti skaičiuoti spalio 2 dieną.
Vėliau bus pradėtas skaičiuoti "New Economy" (naujosios ekonomikos) indeksas, į kurį bus įtrauktos tiksliųjų technologijų bendrovių akcijos, ir "M-Prime" indeksas, atspindėsiantis senosios ekonomikos akcijų vertės pokyčius.