Pati „Lidl Lietuva“ bendrovė ir toliau atsargiai slepia savo ateities planus, tačiau nekilnojamojo turto ekspertai neatmeta galimybės, kad „Lidlo“ parduotuvių skaičius Lietuvoje gali siekti ir arti 100. Tiesa, vienas pašnekovų pasakojo pastebėjęs, kad jau veikiantys prekybininkai šalia savęs superka laisvus sklypus, matyt, kad į juos kojos neįkeltų „Lidlas".
Apie savo plėtros planus „Lidl Lietuva“ kalba labai atsargiai jau nuo pat veiklos Lietuvoje pradžios. Nežinia, ar tai daryti verčia kiekvieną žingsnį galimai stebintys konkurentai ar vokiškas užsispyrimas nedalinti galimai neišsipildysiančių pažadų.
Portalui DELFI užklausus „Lidl Lietuva“ atstovės spaudai Agnės Gaižauskienės, kiek „Lidl Lietuva“ planuoja Lietuvoje iš viso atidaryti parduotuvių, tikslaus atsakymo sulaukti nepavyko.
„Atidarę pirmąsias parduotuves Lietuvoje, nuosekliai tęsiame plėtrą. Per šiuos metus planuojame atidaryti daugiau kaip 20 parduotuvių ir apie artėjančius atidarymus visuomenę būtinai informuosime iš anksto. Suprantame jūsų susidomėjimą, tačiau nenorėtume užbėgti įvykiams už akių. Todėl tikimės, jog geranoriškai suprasite mūsų nuostatą dėl konkurencinių sumetimų nekomentuoti klausimų, susijusių su įmonės veiklos strategija bei investicijomis“, – komentavo ji.
Primename, kad Lietuvoje jau veikia 15 šio prekybos tinklo parduotuvių: 5 – Vilniuje, 2 – Kaune, po vieną Klaipėdoje, Kretingoje, Šiauliuose, Kėdainiuose, Marijampolėje, Alytuje, Mažeikiuose, Telšiuose. Tačiau laikui bėgant miestų ir juose esančių parduotuvių skaičius turėtų tik didėti.
Sutartys su autobusų stotimis
Štai pernai lapkričio pabaigoje „Ukmergės žinios“ informavo, kad UAB „Lidl Lietuva“ kartu su Ukmergės autobusų parku pasirašė sutartį dėl senojo autobusų stoties pastato pirkimo. Autobusų parkui investavus lėšas į naujos stoties statybas senosios vietą užims „Lidlo“ parduotuvė (1400 kv. m prekybos salė).
Taip pat dar šių metų kovą laikraštis „Sekundė“ skelbė, kad „Lidl Lietuva“ pradėjo aktyviai supirkinėti nekilnojamąjį turtą Panevėžyje.
Pranešta, apie įmonės pasirašytą sutartį su Panevėžio autobusų parku, kuria įsigytas 13 tūkst. kv. m angaro bei 1,5 tūkst. kv. m administracijos pastato įsigijimas J. Basanavičiaus gatvėje.
Taip pat primenama, kad pernai gruodį „Lidl Lietuva“ iš degalinių tinklo „Emsi“ įsigijo plovyklą ties Nemuno ir Parko gatvių sankirta. „Sekundės“ žiniomis, „Lidl“ Panevėžyje valdo dar du sklypus Klaipėdos gatvėje bei ties Smėlynės ir Varpo gatvių sankirta.
Lietuvoje duris atvėrus pirmosioms „Lidlo“ parduotuvėms, Panevėžio savivaldybė sulaukė gyventojų užklausų, kada gi ir šiame mieste duris atvers parduotuvės.
Kaip savo tinklalapyje nurodo Panevėžio miesto savivaldybė, bendrovė mieste yra įsigijusi kelis žemės sklypus skirtingose miesto vietose. Šiuo metu prekybos tinklas stato parduotuves Kosmonautų g. (prieš „Cido“ areną), o jos atidarymas numatomas rudenį. Taip pat statybos leidimą savivaldybė yra išdavusi parduotuvei Klaipėdos gatvėje.
Utenos gyventojus pernai rugsėjį pasiekė žinia apie „Lidl Lietuva“ planus statyti parduotuvę J. Basanavičiaus gatvėje.
Parduotuvė jau pastatyta, tik kol kas neatidaryta Tauragėje. Taip pat duris parduotuvės tikrai turėtų atverti Jonavoje, Plungėje.
Plėtra jau matoma ir miestuose, kuriose „Lidl Lietuva“ jau atidarė parduotuves: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Internetiniame portale infostatyba.lt yra informacija apie vykstančias „Lidlo“ parduotuvių statybas Vilniuje Rasų g., Sausio 13-osios g., Žemaitės g.
Savo internetiniame puslapyje „Lidl Lietuva“ taip pat yra nurodžiusi, kad nuolat ieško patrauklių vietų parduotuvėms statyti didesniuose šalies miestuose.
„Mus domina komercinės paskirties sklypai nuo 5 tūkst. kv. m (su pastatais ir be jų). Sklypas turėtų būti tankiai apgyvendintame gyvenamajame rajone, prie intensyviai pravažiuojamų gatvių, aplinkinių gyventojų lengvai pasiekiamas pėsčiomis bei gerai matomas“, – reikalavimus sklypams nurodo mažmeninės prekybos tinklas.
Kas gali pakišti koją plėtrai?
Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec Baltics“ Baltijos šalių rinkos analitikas Mindaugas Kulbokas nesiryžo vertinti, kiek galima tikėtis dar naujų „Lidlo“ parduotuvių Lietuvoje, tačiau atkreipęs dėmesį į tai, kad „Lidl Lietuva“ yra prasitarusi apie tai, kad šiemet Lietuvoje paliks 60 mln. eurų investicijų, galima preliminariai pabandyti suskaičiuoti parduotuvių skaičių.
„Tarkime, kad 1,2 tūkst. kv. m parduotuvė, kvadrato statyba 1 tūkst. eurų ir dar už žemę kokie 200 eurų už kvadratą. Tai parduotuvės kainą (apie 1,5 mln. eurų) padalijus iš 60 mln. eurų, gautųsi apie 40 parduotuvių. Užmetant dar investicijas kitoms išlaidoms, kokių 30 parduotuvių šiemet tikrai turėtų būti“, – teigė rinkos analitikas.
Portalui DELFI kalbantis su „Lidl Lietuva“ valdyba ir paklausus apie biurokratines plėtros kliūtis, vokiško prekybos tinklo atstovai buvo nekalbūs, tačiau „Lidl Lietuva“ centrinės tarnybos vadovas Marius Kybartas buvo užsiminęs, kad „mažmeninių prekybos įmonių išdėstymo miestuose specialieji planai“ visgi galėtų pristabdyti plėtrą.
Atidarant parduotuvę sostinės Ukmergės g. „Lidl Lietuva“ atstovas Marius Kybartas taip pat buvo užsiminęs, kad prekybos tinklui teko nemažai pavargti, kol pavyko rasti tinkamą šiam prekybos tinklui vietą Ukmergės g. M. Kulbokas sutinka, kad prekybos tinklui „Lidl“, kalbant apie ateities plėtrą, gali kilti sunkumų su sklypais.
„Aš visada sakau, kad Lietuvoje žemės yra daug, bet tinkamos žemės tam tikrai paskirčiai yra mažai. Kai kiti prekybos tinklai jau daugiau kaip dvidešimt metų stato prekybos tinklus, tai, žinoma, jie turi išsigryninę ir įsigiję geresnes vietas“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis taip pat pastebėjo, kad „Lidl Lietuva“ nestato parduotuvių bet kur, o stato šalia jau esančių, ilgus metus Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų parduotuvių.
„Vadinasi, prekybos tinklas „Lidl“ turi strategiją neišradinėti. Jei toje vietoje gerai veikia vienas prekybos tinklas, tai ir jie gerai dirbs. Jie ir nori būti Ukmergės g. (Vilniuje – red.), bet ne bet kur, o ten kur yra pramintas pirkėjų takas. Jie nenori kur nors Avižienių link. Vadinasi, jiems irgi ne visos vietos tinka“, – pabrėžė M. Kulbokas.
Vis dėlto nekilnojamojo turto specialistas pabrėžė, kad net ir esant pakankamam sklypų skaičiui, norą juos įsigyti gali sumažinti didelės sklypo kainos veiksnys.
„Pavyzdžiui, sklype gali būti bendrojo plano leidimas statyti aukštybinius pastatus. Natūralu, kad toje vietoje žemė bus brangesnė. Viskas prasideda nuo to, kad yra ieškoma sklypo su tinkama kaina, aplink esančia infrastruktūra ir kad dar būtų pirkėjų. Tokių jau yra mažiau, ypatingai didmiesčiuose“, – tęsė jis.
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis taip pat pritarė M. Kulbokui, kad gerų sklypų parduotuvėms nėra daug, ypač jei jų reikia čia ir dabar.
Primename, kad „Lidl Lietuva“ šalyje įsteigta 2002 m., tačiau 2006 m. prekybos tinklas nusprendė atidėti savo planus atidaryti parduotuves Lietuvoje.
Interviu su portalu DELFI naujoji „Lidl Lietuva“ valdyba užsiminė, kad šio sprendimo vienas iš argumentų buvo, per daug sukilusios nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje prieš krizę. Tačiau S. Vagonis mano, kad tolimesnei „Lidl Lietuva“ plėtrai šis faktorius pagalio į ratus neturėtų įkišti.
„Labai daug žemės sklypų dar nepasiekė net kainos, kuri buvo prieš sunkmetį. Tarkime, patraukliausi žemės sklypai, krizės metais buvo nuvertėję 30-40 proc., kaina šiek tiek šoktelėjo, bet vis vien dar yra kokių 20 proc. žemesnė. O mažesniuose miesteliuose (žemės kaina - red.) net dabar, atsigavus rinkai, vis dar siekia 30-40 proc. 2006-2008 m. buvusios kainos. Tai kainų lygis kol kas labai palankus „Lidlui“, net kalbant apie pačias geriausias vietas“, – kalbėjo jis.
Prasitaria apie konkurentų veiksmus
Su DELFI susisiekęs skaitytojas iš Švedijos pranešė apie įdomų faktą, kuris gali mestelėti šiek tiek užuominų apie galimą „Lidl Lietuva“ plėtrą Lietuvoje. Pasak jo, Švedijoje šis prekybos tinklas turi du logistikos centrus, kurių plotas 44 ir 39 tūkst. kv. m. Su šiais dviem logistikos centrais „Lidl“ aptarnauja 169 parduotuves. Taigi, skaitytojas daro prielaidą, kad su Ramučiuose, šalia Kauno, esančiu 42 tūkst. kv. m ploto logistikos centru „Lidl“ taip pat galėtų aptarnauti apie 80 parduotuvių Lietuvoje.
„Atrodo logiška, – skaitytojo spėliojimus komentavo M. Kulbokas. – Aš taip pat neatmesčiau galimybės, kad ateityje „Lidlas“ eis į nuomą, o nebūtinai statysis parduotuves, kad būtų daug greičiau plečiamasi. Dabar yra bėda ta, kad jie ieško visur nuosavybės, nors ir „Maxima“, ir „Rimi“ visur praktikuoja patalpų nuomą. Tokiu būdu „Lidl Lietuva“ taip pat paspartintų plėtrą“.
Primename, kad tarptautinės rinkos tyrimo bendrovės „Euromonitor International“ duomenimis, prekybos tinklas „Maxima“, užimantis 36 proc. rinkos, turi 236 parduotuves Lietuvoje. Keturi didieji prekybos tinklai („Maxima“, „Rimi“, „Iki“ ir „Norfa“) iš viso dalijasi 71 proc. mažmeninės prekybos maisto produktais rinkos su maždaug 700 parduotuvių.
Bendrovės „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teigė, kad įmonės analitikai stebėdami rinką mato, kad prekybos tinklas „Lidl Lietuvoje“ vienoje ar kitoje vietoje vis dar įsigyja nekilnojamojo turto objektų.
„Ne visą informaciją pavyksta ir sužiūrėti, todėl tikslaus sandorių, turimų sklypų, vykdomų statybų ar planuojamų projektų skaičių būtų sunku pasakyti. Jeigu ir pastebime, tai atsitiktinai, kartais šiaip analizuodami sandorius, darydami vertinimus“, – kalbėjo jis.
Pasiteiravus, ar „Lidl Lietuva“, galvodamas apie plėtrą, negali susidurti su patrauklių mažmeninei prekybai ir parduotuvėms sklypų trūkumu, A. Antanavičius teigė, kad visko gali būti.
Paklausus, kodėl prekybos tinklas „Lidl“ renkasi plėtrą ne nuomojantis patalpas, o patiems įsigyjant sklypus ir statant parduotuves, nekilnojamojo turto ekspertas teigė, kad taip šiuo metu vokiškam prekybos centrui yra palankiau.
„Šiuo metu jie atidarinėja parduotuves pakankamai masiškai, o su nuomos rinka yra pakankamai neapibrėžta laike: galbūt vienos patalpos atsilaisvina šiemet, kitos – po kelerių metų. Ką tuomet daryti? Laukti vėliau atsilaisvinančių patalpų, o gal jų ir nebebus, nes kažkas persidėrės nuomos sąlygas. Suvaldyti nuomos procesą pakankamai sudėtinga, o kai turi susipirkęs sklypus, pasiruoši statybos leidimus ir vienu metu statai parduotuves, valdai procesą ir laiko prasme, galvojant apie parduotuvių atidarymą“, – kalbėjo jis.
Tačiau kas naudingiau prekybos tinklui finansine prasme: nuomoti ar statyti savo parduotuves?
Čia A. Antanavičius teigė, kad šiuo metu labiau galbūt apsimoka investuoti į plėtrą: jei tinklas turi pakankamai lėšų investuoti, tai šiandien rinkoje tai labiau naudinga.
„Šiandien pelningumas iš nuomos prekybos segmente nemažesnis nei 7 ar 8 proc. per metus. Taigi, jei prekybos tinklo kapitalas gali uždirbti tik 1-2 proc., įdėtas į obligacijas ar indėlius, tai kai turi savo patalpas, nepatiri 8 proc. kainos, ką sumokėtum nuomotojui“, – argumentavo pašnekovas.
A. Antanavičius pastebėjo, kad, pavyzdžiui, po krizės buvo nepopuliaru investuoti į parduotuvių statymą, nes įmonės susidūrė su pinigų trūkumu: „Norėdami investuoti į plėtrą, prekybos tinklai pasirinkdavo nuomą, o neįšaldydavo pinigų į nekilnojamąjį turtą. O dabar matome ir sandėliavimo, gamybos segmente, ne tik prekybos, kad yra sukaupti nemaži pelnai, pinigų kiekis sąskaitose yra nemažas ir natūraliai yra labiau žiūrima į įsigijimą“.
Kur dar gali plėstis?
Komentuodamas ateities „Lidlo“ parduotuvių galimą plėtrą A. Antanavičius priminė anksčiau „Lidl Lietuva“ atstovų prasitartą informaciją, kad prekybos tinklas žada atidaryti parduotuves miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 20 tūkst. gyventojų.
Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. pradžioje Lietuvoje buvo 14 miestų, kuriuose nuolatinių gyventojų buvo daugiau nei 20 tūkst. Tai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Mažeikiai, Jonava, Utena, Kėdainiai, Telšiai, Tauragė ir Ukmergė.
Iš šių paminėtų miestų kol kas parduotuvės nėra atidarytos Panevėžyje, Jonavoje, Utenoje, Tauragėje ir Ukmergėje. Tačiau parduotuvė atidaryta Kretingoje, kur šių metų pradžioje buvo mažiau nei 20 tūkst. gyventojų (18 408).
Darant prielaidą, kad „Lidlui“ įdomūs miestai, kuriuose yra daugiau nei 15 tūkst. gyventojų, į šį sąrašą patenka ir Visaginas, Plungė, Šilutė, Radviliškis ir Palanga. Beje, apie Plungėje atsirasiančią parduotuvę jau yra rašiusi regioninis laikraštis „Plungė“. Apie parduotuvę Šilutėje taip jau yra kalbama viešojoje erdvėje.
Pirkėjų antplūdis Klaipėdos „Lidl“
