„Tai tampa savotiška politine darboviete. Deja, reikia pripažinti, kad valstybės įmonių reforma taip ir sustojo kažkur pusiaukelėje. Reikia pripažinti tą faktą, kad maksimalios reformos dėl tam tikrų politikų nesuinteresuotumo atlikti nepavyko. Tą jau galima tvirtai konstatuoti ir veikiausiai artimiausiu metu nepavyks padaryti, nes norint tą reformą atlikti ir visiškai komercionalizuoti valstybės įmonių valdymą, reikia politinės valios, o jos, deja, nebuvo“, - BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas.

Anot jo, prezidentė labiausiai apsiribojo politinės sistemos ydomis ir bėdomis, tuo tarpu ekonomikos srityje pasidžiaugė, kad Lietuva pagal ekonominės laisvės indeksą padarė didžiulę pažangą - to pasekmė yra prasidėjusios derybos dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.

„Tai yra vienas iš pripažinimų, kad Lietuva po truputį beldžiasi į turtingiausių valstybių klubą“, - sakė G. Nausėda.

„Kita vertus, ekonominis augimas, kuriuo mes dažnai pasidžiaugiame, deja, toli gražu nelabai tolygiai pasiskirsto, kalbant apie atskiras mūsų visuomenės grupes. Dėl to turime didelį pasipiktinimą kainomis, pajamomis ir dažnai piktinamės kainomis tuomet, kai žmonės akivaizdžiai nepatenkinti savo pajamomis. Visiškai kitoks požiūris į didėjančias kainas būtų, jeigu pajamos didėtų atitinkamai“, - pridūrė G. Nausėda.

Ketvirtadienį skaitydama metinį pranešimą D. Grybauskaitė teigė, kad valstybinės įmonės veikia neefektyviai, nemoka dividendų, jų lėšomis perkama žiniasklaida, jos tampa „partinių bedarbių“ užuovėja. Šalies vadovė pabrėžė, kad šalies urėdijos veikia chaotiškai, „Lietuvos geležinkeliai“ yra „valstybė valstybėje“, o „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankrotas tapo tarptautine gėda.

Energetikai D. Grybauskaitė šiemet skyrė nedaug dėmesio, tik pažymėjo, kad energetinė nepriklausomybė jau pradeda atsispindėti mažėjančiose elektros ir dujų kainose.

G. Nausėdos teigimu, energetika yra viena iš nedaugelio sričių, kur buvo jaučiamas vyriausybių nuoseklumas.

„Energetikos sistema yra viena iš nedaugelio sričių Lietuvoje, kurioje nesijaučia politinio stumk-trauk principo. Turime tam tikrą nuoseklumą, kur ankstesnės vyriausybės pradėti darbai buvo iki galo įgyvendinti“, - BNS sakė SEB banko ekonomistas.

Jo manymu, prezidentė sąmoningai nepaminėjo Visagino atominės elektrinės projekto.

„Šitas klausimas, matyt, giliai įklimpo smėlyje ir yra mažai politinės sistemos žmonių, kurie realiai tikėtų šito projekto įgyvendinimo galimybėmis artimiausiu metu. Jeigu radikaliai pasikeistų Vyriausybės sudėtis po Seimo rinkimų, galbūt prie to klausimo dar gali būti grįžta, bet net ir projekto šalininkai pripažins, kad prarasta nemažai laiko ir praleistas politinis momentas sprendimams priimti, todėl ir mūsų regioniniai partneriai pakankamai atsargiai ir skeptiškai žiūri į šito projekto įgyvendinimo galimybes“, - kalbėjo G.Nausėda.

Lietuva 2011 metų vasarą parinko Japonijos kompaniją „Hitachi“ strateginiu investuotoju į atominę elektrinę, bet po metų surengtame patariamajame referendume projektas nesulaukė paramos. Energetikos ministras Rokas Masiulis gegužės pradžioje teigė, kad dėl Visagino AE projekto bus apsispręsta tik tuomet, kai šalis apsispręs, ar vystyti vietos elektros gamybą.

Kritika pelnyta

Šalies vadovės kritika valstybės valdomoms įmonėms ir dabartinės Vyriausybės neveiklumui yra pelnytas, mano Bendrovių valdymo instituto Baltijos šalyse prezidentas. Pauliaus Martinkaus nuomone, Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pagrįstai kritikavo Vyriausybės sprendimus dėl delsimo skelbti „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankrotą, nenorą pertvarkyti urėdijas bei „Lietuvos geležinkelių“ monopolį.

Jo nuomone, gerai, kad prezidentė kelia įmonių valdymo klausimą.

„Galime diskutuoti, ar čia šita Vyriausybė sukūrė tokią situaciją, situacija labiau paveldėta, nes ir ankstesnės valdžios prie tos situacijos gyveno, kas tikrai džiugu, kad prezidentė kelia šį klausimą, visuomenė kelia šį klausimą ir verslo bendruomenė kelia šį klausimą, tačiau nuvilia Vyriausybės neveiklumas“, - BNS sakė P. Martinkus.

Jo nuomone, metiniame pranešime išsakyta šalies vadovės kritika yra pelnyta.

„Dėl kritikos - manau, kad ji pelnyta. Keli dalykai, kuriuos prezidentė paminėjo ir su kuo visiškai sutinku, tai yra „Lietuvos jūrų laivininkystė“, kaip Susisiekimo ministerija ir Vyriausybė neparodė drąsos priimti sprendimo dėl įmonės bankroto ir buvo papildomai investuoti 3,5 mln. eurų potencialių dividendų - tiek paimti 0,5 mln. eurų iš Smiltynės perkėlos, tiek 3 mln. eurų - iš „Lietuvos geležinkelių“. Iš spaudos matėme, kad įmonės ir bankai nesiveržė skolinti, tai reiškia, kad ne rinkos sąlygomis, o tiesiog politinis sprendimas gelbėti įmonę, o rezultatas - įmonė ištvėrė dar 3 mėnesius ir bankrutavo“, - teigė jis.

Anot P. Martinkaus, dėl urėdijų reikėtų kritikuoti ne tik valdančiuosius, bet ir konservatorius, kadangi jie taip pat sutiko įstatymu įtvirtinti 42 urėdijas, nesutikdami mažinti jų skaičių.

„Ne tik valdantieji, bet ir opozicija - konservatoriai - įtvirtino įstatymu 42 urėdijas. Vieninteliai liberalai palaikė prezidentę. Šis klausimas yra išdiskutuotas, kodėl reikia jungti urėdijas, tačiau negirdime argumentų, kodėl reikia palikti 42 urėdijas, tik politinius pareiškimus. Tai irgi politizacijos, politikų kišimosi pavyzdys“, - tikino P. Martinkus.

Pasak jo, kritika „Lietuvos geležinkeliams“, kuriuos šalies vadovė ne pirmą kartą pavadino „valstybe valstybėje“, taip pat yra pagrįsta.

„Jeigu pasižiūrėtume į tą pačią Europos Sąjungą, turbūt esame vieninteliai, neatskyrę monopolinės infrastruktūros nuo konkurencinės vežimo veiklos. Iš tos perspektyvos čia vėl matosi neveiklumas ir ryžto trūkumas. Jeigu buvusi valdžia pradėjo ryžtingai įgyvendinti trečiąjį energetikos paketą, ši valdžia jį užbaigė, tai šita valdžia niekaip neprisiruošia dėl susisiekimo ketvirtojo paketo“, - teigė P.Martinkus.