Jau pačios kalbos pradžioje šalies prezidentė pastebėjo, kad Lietuva pagal ekonominės laisvės indeksą Lietuva yra 13-toje vietoje (tarp 180 valstybių). D. Grybauskaitė pabrėžė, kad Lietuvos siekta energetinė nepriklausomybė jau pradeda atsispindėti mažėjančiose elektros ir dujų kainose.
„Tačiau žmonės visai teisėtai politikų klausia, kodėl ekonominio augimo rezultatų nesimato jų gyvenimuose“, – kalbėjo prezidentė.
D. Grybauskaitė pastebi, kad tokius klausimus Lietuvai užduoda ir Europos Komisija, kuri Lietuvos pažangą įvardija kaip ribotą.
„Valstybė praranda strateginę kryptį – daugelyje sričių trypčiojame vietoje ir skęstame vienadienėje rutinoje. Ateities Lietuvai, strateginiams sprendimams ar išbaigtoms struktūrinėms reformoms skiriama vis mažiau laiko ir energijos“, – teigė ji.
Prezidentė savo kalboje kritikavo „nomenklatūrinių priklausomybių liūną“, „korupcinę klampynę“.
„Ekonominio stabilumo tarpsnis, palankus žingsniui į kokybiškai naują valstybės raidos etapą, gali būti prarastas, jeigu laiku nepamatysime nerimą keliančių ženklų. Todėl kviečiu į atvirą diskusiją apie valstybės valdymo kokybę ir tolesnį valstybės kelią“, – akcentavo šalies vadovė.
D. Grybauskaitė teigė, kad šiandien šaliai per didelė prabanga stebėti, kaip lėtėja šalies vystymosi pagreitis ir įvardijo, kur gali slypėti to priežastys.
„Strateginiai apsisprendimai gyvybiškai svarbūs valstybės sėkmei. Tačiau kol kas įvaldytas tik darbo grupių kūrimo menas – kelios dešimtys jų vis dar ieško įvairių sprendimų. Keturiolika ministerijų turi 347 pavaldžias institucijas, tačiau Seimo Audito komitetui pateiktos ataskaitos byloja, kad vien pernai ekspertams ir galimybių studijoms išleista 11 milijonų eurų. Vyriausybės kanceliarija išlaidas ekspertams padidino 35 kartus“, – skaičiavo prezidentė.
Visą tai D. Grybauskaitė įvardija kaip „strateginį neįgalumą“.
Kritikos kirtis Vyriausybei nuo prezidentės teko ir dėl žadėtų konsolidacijos planų.
„Verslą kontroliuojančių institucijų mažinimo planui Ūkio ministerija išleido beveik 30 tūkst. eurų, 11 darbo grupių pagal jį rengė teisės aktus. Grandiozinės pertvarkos finalas – visiškas fiasko“, – pastebėjo šalies vadovė.
Seime kalbą sakiusi prezidentė priminė, kad pasaulis ir Lietuva gyvena naujame ekonomikos vystymosi etape, kuriame gyvenimą keičia aukštosios technologijos, tačiau per 12 metų Europos Sąjungoje Lietuva inovacijų srityje pakilo vos per vieną vietą: į mokslinius tyrimus šalyje investuojama vos 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
D. Grybauskaitė džiaugėsi, kad pavieniais atvejais mokslininkai ir verslininkai sugeba parodyti, kad yra verti pasaulio dėmesio, tačiau šalyje nėra kryptingos valstybės politikos inovacijų srityje.
Prezidentė teigė, kad inovacijų šalyje reikalauja sveikatos, žemės ūkio, transporto, energetikos, švietimo sritys.
Primenama, kad kasmet Lietuva sulaukia kritikos dėl valstybių įmonių valdymo: 9 mlrd. eurų vertės turto ir 40 tūkst. darbuotojų indėlis generuoja vos 3 proc. BVP.
„Ypač valstybinių įmonių kapitalo grąža smuko miškininkystės ir transporto sektoriuje. 42 nepajudinamos urėdijos veikia chaotiškai ir neefektyviai“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Pasak jos, pertvarkų vengimas ir nesugebėjimas sutarti su Europos Komisija, „valstybe valstybėje virtusiuose „Lietuvos geležinkeliuose“ Lietuvai gali kainuoti milijonines baudas ir pablogėjusią šalies reputaciją.
Prisimintas prezidentės ir „Lietuvos jūrų laivininkystės“, kuri patyrė bankrotą, fiasko.
D. Grybauskaitė pabrėžė, kad 39 valstybės valdomos įmonės į biudžetą nesumoka nė euro dividėntų.
