Pagal šiuo metu galiojanti Darbo kodeksą (DK), viršvalandžiai ribojami taip: viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų ir 120 valandų per metus.

Be to, darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę, o kartu su viršvalandžiais – ne ilgesnis nei 48 valandos.

Naujajame DK siūloma palikti 48 valandų per savaitę ribojimą, nebent darbuotojas raštu išreiškia savo sutikimą dirbti iki 52 valandų.

Atsiradusi galimybė dirbti 4 valandomis ilgiau iki šiol negaliojo dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą, bet D. Kreivio užregistruota pataisa siūlo šį apribojimą panaikinti.

Konservatorius taip pat siūlo išvis panaikinti metinį viršvalandžių apribojimą, kuris ir taip buvo trečdaliu didesnis nei dabar – 180 val.

Tuo metu Ritos Tamašunienės ir kitų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) narių užregistruotos pataisos siekia galima darbo valandų skaičių apriboti netgi labiau nei dabar.

Jie siūlo, kad vidutinis darbo laikas per kiekvieną septynių dienų laikotarpį apskritai negalėtų būti ilgesnis kaip 40 valandų.

Naikina 12 mėnesių išeitinę

D. Kreivys taip pat nori, kad darbdavys galėtų žmogų iš darbo per tris dienas atleisti išmokėdamas ne 12, o 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išeitinę išmoką.

„Siūlomas išeitinės išmokos dydis yra neproporcingai per didelis, lyginant su kitomis darbdavio išmokamomis išeitinėmis išmokomis. Tai lems, kad ši nuostata liks neįgyvendinama, o darbuotojus kaip ir šiuo metu bus siekiama atleisti jų prašymu, arba inicijuojant darbo sutarties nutraukimą dėl darbuotojo kaltės, kad būtų išvengta bet kokios išeitinės išmokos mokėjimo“, – argumentuoja jis.

Konservatorius taip pat yra užregistravęs pataisą, kuri panaikintų nuostatą, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.

„Teisės norma negali būti visais atvejais interpretuojama vienos šalies naudai – taip gali būti iškreipiama jos esmė, darbo ginčų komisijai ar teismui suvaržoma diskrecijos teisė ieškoti interesų balanso ar priimti teisingą sprendimą. Palikus tokią nuostatą būtų sudaryta galimybė piktnaudžiauti darbuotojams ar jų atstovams savo teise, pavyzdžiui, sutarti darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje ir nesilaikyti susitarimų, motyvuojant, kad sąlygos yra neaiškios ar abejotinos.“, – aiškina jis.

Nori apsaugoti nėščiąsias

Keli Seimo nariai yra užregistravę pataisas, kurios stipriau apribotų darbdavių galimybes atleisti nėščias darbuotojas.

Konservatorius Rimantas Jonas Dagys siekia, kad nėščiosios nebūtų galima atleisti nesant darbo sutarties šalių valios (kai darbuotoja dėl įvairių priežasčių nebegali eiti savo pareigų) ir įtvirtinti nuostatą, kad darbdavys negali atleisti nėščios darbuotojos, dirbančios pagal terminuotą darbo sutartį (šiuo metu yra numatytos išimtys).

LLRA nariai užregistravo pataisą, kad darbo sutarties su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai išvis negalima būtų nutraukti. Be to, jos nebūtų galima įspėti apie tai, kad jis bus atleista vėliau.

„Siekiame išlaikyti nusistovėjusią tvarką, kai nėščios moterys turi garantijas, valstybės apsaugą ir pagarbą. Jos turi būti užtikrintos, kad nėštumo laikotarpiu nebus atleistos iš darbo. Bet koks šio straipsnio pasikeitimas turės neigiamos įtakos Lietuvos demografinei situacijai“, – argumentuoja LLRA nariai.

Išeitinės ir įspėjimai

LLRA nariai taip pat yra užregistravę pataisų, pagal kurias minimalus įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminas ilginamas iki 2 mėnesių. Dabartiniame DK projekte buvo sutartas 1 mėnuo, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu 1 metus – 2 savaitės.

Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.

LLRA siūlo keisti ir išeitinių išmokų dydžius.

Dirbantiems iki 1 metų – 1 mėnesio VDU, nuo 1 iki 3 metų – 2 VDU, nuo 3 iki 5 metų – 3 VDU, nuo 5 iki 10 metų – 4 VDU, nuo 10 iki 20 metų – 5 VDU, o daugiau nei 20 metų – 6 VDU. Tokia pati tvarka yra dabar galiojančiame DK.

LLRA taip pat siūlo išbraukti išmokas iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo, dėl kurio įsteigimo jau sutarta Vyriausybėje. Pagal Vyriausybėje sutartą tvarką 3–5 metus dirbę gautų 1 VDU, 5–10 – 2 VDU, 10–20 – 3 VDU, daugiau nei 20 – 4 VDU.

Nenori dirbti per šventes

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė yra užregistravusi pataisą, pagal kurią mažmeninės prekybos įmonėms būtų draudžiama dirbti sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, Velykų sekmadienį, liepos 6-ąją ir gruodžio 25-ąją.

Panašius pasiūlymus Seimo narė yra registravusi ir anksčiau, tačiau jiems nebuvo pritarta.

Seimui jau apsvarsčius naujojo DK projektą įvairių pataisų, kurios keistų profsąjungų veiklos reglamentavimą, naikintų nenustatytos apimties darbo sutartis, keistų kitus darbo santykių tvarkos aspektus yra ir daugiau.

Visus šiuos pasiūlymus artimiausiame posėdyje apsvarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o po to dėl jų dar kartą bus diskutuojama plenariniame posėdyje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (177)