Lietuvos bankas įžvelgia, kad Lietuvos finansų sistema galėtų susidurti su bėdomis dėl Skandinavijos šalių nekilnojamojo turto kainų burbulo ar besitęsiančio mažų palūkanų laikotarpio.
„Bankai 2015 m. baigė su 215 mln. eurų (0,9 proc. padidėjimas). Be abejo, padidėjęs pelningumas sąnaudų mažinimo sąskaita. Kiek žinome, pelno mokestis planuojamas sumokėti beveik 24 mln. eurų“, - Finansinio stabilumo apžvalgos renginyje kalbėjo Lietuvos banko vadovas.
Pasak V. Vasiliausko, kapitalo pakankamumo rodikliai Lietuvoje veikiančių bankų yra geri. Taip pat jis pastebėjo, kad gerėjo skolininkų būklė.
„Jei 2010 m. apie 15 proc. buvo neveiksnių paskolų, tai dabar tik 5-6 proc. Būsto neveiksnių paskolų rodiklis dar mažesnis – 2-3 proc. Tai rodo, kad sistema yra stabili”, - ramino V. Vasiliauskas.
Pasak jo, matoma, kad kreditavimas po truputį įgauna pagreitį: 2016 m. balandį paskolų portfelis Lietuvoje buvo 5 proc. didesnis nei prieš metus. Aktyviau augo namų ūkių paskolos – apie 6 proc., įmonių – apie 4 proc.
Kalbėdamas apie bankinį sektorių ir jo rizikas, V. Vasiliauskas paminėjo keturias rizikas: NT rinkų ir įsiskolinimo disbalansai Šiaurės šalyse (Švedija, Norvegija), besitęsiantis mažų palūkanų laikotarpis, kredito rizika dėl kritusios paklausos eksporto rinkose, staigus rizikos priedų padidėjimas.
„Mes ir toliau konstatuojame faktą, kad NT kainos Švedijoje ir toliau auga, pernai paaugo apie 15 proc. Per paskutinius trejus metus kainos augimas – 36 proc. Kur čia rizika? Jei burbulas sprogsta, tai gali paveikti kreditavimo sąlygas Lietuvoje. Mažinantys šią riziką veiksmai – finansavimasis banko paskolomis apie 12 proc. Be to, negyvename didelio kreditavimo laikais, kaip buvo prieš krizę“, - kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Visgi Lietuvoje Lietuvos banko atstovas pagrindo nerimauti dėl NT burbulo Lietuvoje pagrindo nemato. Tai, kad pirmąjį šių metų ketvirtį buvo pakankamai didelis aktyvumas rinkoje palyginus su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu, nėra perkaistančios rinkos ženklas, o tiesiog rodo pernai pirmas ketvirtis buvo neaktyvus.
Be to, nors 7 iš 10 bankų galvoja, kad šiemet NT kainos Lietuvoje augs apie 10 proc., Lietuvos bankas įsitikinęs, kad kainų augimas bus nuosaikus ir sieks 3-4 proc., kaip ir praėjusiais metais.
V. Vasiliauskas tiki, kad Lietuvos bankai taip pat ruošiasi galimai grėsmei iš Skandinavijos dėl NT kainų burbulo. Kaip paminėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas, dukteriniai Skandinavijos bankai Lietuvoje mažina priklausomybę nuo savo „motinų“.
Pasak jo, jei vis dėlto NT kainų burbulas Šiaurės šalyse sprogtų, tai galėtų lemti sumažėjusias kreditavimo apimtis įmonėms Lietuvoje.
V. Vasiliauskas numato, kad dėl žemų palūkanų normų ir toliau smuks bankų pajamos iš palūkanų. Dabar pajamos iš palūkanų nuo 70 proc. yra nukritusios iki 50 proc.
„Akivaizdu, kad bankams reikia pergalvoti savo verslo modelius, strategijas. Kai palūkanos spaudžiasi žemyn, turi į tai reaguoti, indėliai yra laikomi už 0, tai akivaizdu, kad tas skirtumas spaudžiasi ir gali būti tas taškas, kai reikės įdėti labai daug išradingumo ir pastangų, kad išlaikytų bankai pelningumą“, - komentavo V. Vasiliauskas.
Pasiteiravus, kaip bankai galėtų keisti savo strategiją, kad ir toliau išlaikytų pelningumą žemų palūkanų eroje, V. Vasiliauskas teigė, kad didžiausios bankų galimybės yra susijusios su paskolų portfeliu.
„Žiūrime į smulkų ir vidutinį verslą. Žinoma, bankai taip prisiima daugiau rizikos, bet rodikliai tai leidžia daryti. Europos centrinio banko skatinamosios priemonės būtent ir nukreiptos į tai, kad daugiau pinigų pasiektų realią ekonomiką“, - kalbėjo Lietuvos banko vadovas.
Komentuodamas kredito unijų situaciją, Lietuvos banko vadovas priminė, kad su jomis aktyviai dirba nuo 2013 m. ir finišo linija vadina šiuo metu Seime esantį įstatymo projektą, kuris skirtas kredito unijų rinką reguliuoti.
V. Vasiliauskas finansų rinkos grėsme pavadino ir kibernetinių nusikaltimų incidentų skaičių, kuris nuosekliai auga.
„Tam dalykui esame pasiruošę. 2016 m. skirti pasiruošti kibernetinio saugumo testavimo projektui“, - kalbėjo V. Vasiliauskas, paminėdamas ir bankų iniciatyva paruoštą įstatymo pakeitimą, kuris leistų sudaryti asmenų, kurie gali būti susiję su elektroninio sukčiavimo rizika, duomenų bazę.
