Emigrantai pildo svajones Lietuvoje: elgiasi kitaip nei kiti pirkėjai

Nemaža dalis lietuvių, išvykusių padirbėti į užsienį, turi svajonę susitaupyti pinigų ir nusipirkti butą Lietuvoje.

Kai kurie iš jų svajonę įgyvendina, tačiau, skirtingai nei vietiniai pirkėjai, nesivaiko investicijų grąžos. Tikėtina, kad emigrantai Lietuvoje nupirktų dar daugiau NT, tačiau šalies komerciniai bankai juos laiko rizikingais klientais ir paskolas suteikia nepalankiomis sąlygomis.

Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius atkreipė dėmesį, kad ryšys tarp migrantų perlaidų ir NT sandorių Lietuvoje pastebimas po to, kai įsibėgėjo ekonominė krizė.

„Nuo 2009 m. pastebima, kad kuo daugiau emigrantų pervedimų, tuo daugiau sandorių NT rinkoje. Tai nėra įrodymas, bet tam tikrą priklausomybę matome ir tikrai tikėtina, kad tam tikra nemaža dalis šių pervestų lėšų skiriama NT įsigijimui.

Daugelis žmonių išvyksta tikėdamiesi užsienyje greičiau ir daugiau užsidirbti. Užsidirbę pradeda galvoti, kur investuoti didėjančias santaupas, tad pasirenka NT Lietuvoje, nes pažįsta šią rinką, supranta tokią investiciją ir savotiškai galbūt net didžiuojasi, kad štai dabar jau irgi gali įsigyti nuosavą būstą. Sunku pasakyti, ar tokie pirkėjai galiausiai grįš į Lietuvą, tačiau jų nupirktas būstas lieka Lietuvoje, ir tokio būsto gali ateityje daugėti“, – DELFI komentavo banko atstovas.

Jo teigimu, daugiausia perlaidų mūsų šalį pasiekia iš tų šalių, kuriose yra gausios lietuvių emigrantų bendruomenės – Jungtinės Karalystės, JAV, Vokietijos, Airijos, Norvegijos.

Tiesa, privačių asmenų perlaidos į Lietuvą iš užsienio yra sumažėjusios: naujausiais turimais duomenimis, 2015 m. jos siekė 1,1 mlrd. Eur, o 2014 m. – 1,5 mlrd. Eur.

„Perlaidų mažėjimą galėjo lemti keletas priežasčių. Viena jų – atsigaunanti Lietuvos ekonomika, mažėjantis nedarbas ir didėjantis užimtumas lemia mažesnį lėšų iš užsienyje dirbančių giminaičių poreikį“, – svarstė T. Garbaravičius.

Kita vertus, jo teigimu, pastarasis sumažėjimas gali būti vertinamas kaip atoslūgis po didelės bangos, t. y. po euro įvedimo.

„Ateityje perlaidų tendencijas lems daug veiksnių – makroekonominė padėtis ir atlyginimų kaita emigrantų šalyse, Lietuvos ūkio padėtis, emigrantų artimųjų poreikiai bei investicijų į NT patrauklumas“, – prognozavo Lietuvos banko valdybos narys.

Populiariausi nedideli butai Vilniuje

„Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka pastebi, kad emigrantai nuperka palyginti nedidelę dalį visų Lietuvoje parduodamų NT objektų. Be to, pirkdami būstą jie elgiasi kiek kitaip nei įprastiniai pirkėjai.

„Emigrantai dažniausiai perka nedidelio ploto, 1–2 kambarių butus miestų centruose. Be jokios abejonės, šia prasme aktyviausias yra Vilnius. Taip pat pastebime, kad absoliuti dauguma tokio būsto įsigyjama be banko paskolų.

Bet tai natūralu – emigrantų, užsienyje dirbančių ir ten pajamas gaunančių gyventojų, mūsų šalies bankai ne tai, kad nekredituoja, bet tai daro, sakykime, neproporcingomis sąlygomis“, – sakė vadovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pirkdami nekilnojamąjį turtą, emigrantai, skirtingai nei daugelis kitų pirkėjų, neskaičiuoja tokios investicijos tiesioginės grąžos.

„Būsto nuomos rinkoje normali metinė investicijų grąža yra 4,5 proc. Tačiau emigrantai labiau renkasi tokį turtą, kuris nebūtinai apskaičiuojamas pagal tą nuomos grąžą. Jie daugiau perka tai, ką galbūt patys naudos ateityje, galės dovanoti vaikams ar pan.“, – svarstė pašnekovas.

Jis nesiejo emigrantų apsisprendimo pirkti daugiau nekilnojamojo turto prieš euro įsivedimą. Esą per pastaruosius kelerius metus perkančiųjų skaičius visą laiką nuosekliai didėjo.

„Sakyčiau, yra didelė dalis emigrantų, kurie jau ne metus, ne dvejus ir ne penkerius gyvena užsienyje. Jie jau sukaupė pakankamą kiekį lėšų, kurias dabar pradeda leisti įsigydami nekilnojamąjį turtą čia Lietuvoje“, – kalbėjo A. Šapoka.

Jis sakė neturintis tikslių duomenų, kokią dalį tarp visų nekilnojamojo turto pirkėjų sudaro emigrantai. Tačiau, vadovo vertinimu, jie galėtų sudaryti iki 5 proc. visų pirkėjų.

Emigrantai – didesnė rizika?

Tikėtina, kad emigrantai NT Lietuvoje įsigytų dar daugiau jeigu šio turtą geresnėmis sąlygomis finansuotų šalies bankai. Tačiau, kaip DELFI pasakojo vienos ES valstybės sostinėje jau kelerius metus su šeima gyvenanti Ieva (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma), vietiniai bankai užsienio piliečius traktuoja kur kas palankiau, nei Lietuvos kredito įstaigos savo šalies piliečius.

„Vyras neseniai kaip tik buvo susitikęs su žinomo banko atstovais dėl paskolų. Tiesiog bandome pasidomėti, kokia situacija, ar galėtume gauti. Buvom šokiruoti, nes, pasirodo, kad galėtume ir dar tikrai nemažą gauti.

Įdomu tai, kad jie keliskart pabrėžė, kad nepaisant kokios tu šalies pilietis, kur tavo pajamos, ES jie privalo tave vienodai traktuoti kaip ir kitus šalies piliečius“, – teigiamu užsienio banko požiūriu stebėjosi lietuvė.

Visiškai kitokios patirties jos šeima turėjo bendraudama su vienu iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų: „Gauname jų laišką, kur jie sako, na, jei jūsų pajamos užsienyje mes tai traktuojame, kaip didesnę riziką ir dėl to marža bus 3–4 proc. Čia mes su tokia marža gautume net ne būsto, o vartojamąją paskolą, už kurią ir galėtume nusipirkti butą Lietuvoje“.

Ji stebėjosi, kad ES viduje, kur deklaruojamas laisvas paslaugų ir prekių judėjimas, tas pats bankas gali taikyti skirtingas paslaugų sąlygas priklausomai nuo to, kur gyvena pilietis.

Tačiau Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas tikino, kad šalies komerciniai bankai klientų nediskriminuoja.

„Mūsų žiniomis, bankai nesudaro diskriminacinių sąlygų ir nediferencijuoja klientų pagal lytį, rasę, pajamų gavimo vietą ar panašius kriterijus. Pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujamasi teikiant paskolą – žmogaus mokumas ir kredito istorija. Žinoma, kiekvieno asmens atvejis yra individualus, jį vertinant bankai privalo vadovautis Atsakingojo skolinimo nuostatais“, – komentavo asociacijos vadovas.