DELFI primena, kad 2006 m. „MG Baltic Ivestment“, įsigijo 100 proc. „Mitnijos“ akcijų (neoficialiais duomenimis, už maždaug 60 mln. Lt (17,3 mln. Eur), kuriai ir toliau vadovavo vienas iš buvusių savininkų Antanas Gureckis. Po dvejų metų, 2008 m., pasinaudojęs numatyta galimybe jis atpirko 10 proc. akcijų, 9,17 proc. didesne kaina.

Tačiau dar po kurio laiko ėmė ryškėti naujų įmonės šeimininkų sudarytos valdybos, kuriai pirmininkavo R. Kurlianskis, ir buvusio vadovo nesutarimai. 2010 m. „MG Baltic Investment“ inicijavo A. Gureckio ir jo žmonos Violetos turto areštus.

Galiausiai 2010 m. birželio 29 d. visuomenę sukrėtė žinia: pareigūnams atliekant kratą jo namuose A. Gureckis, būdamas tame pačiame kambaryje, kur buvo ir policijos pareigūnai, išsitraukė savigynai įsigytą revolverį ir nusižudė šūviu į širdį.

Ekspertizė patvirtino laiško autentiškumą

Po tragiško įvykio jo artimieji tikino, kad jau kuris laikas verslininkas baiminosi D. Mockaus ir R. Kurliansko spaudimo ir grasinimų. Praėjus kuriam laikui po mirties V. Gureckienė namuose rado paties velionio ranka rašytus raštelius.

Teismo dokumentuose yra neginčytos ekspertizės išvados, kuriose dėl vieno iš jų teigiama (kalba netaisyta):

„Laiške esančius žodžius „Mg Boltic prezidentas D. Mockus ir jo viceprezidentas R. Kurlianskis nuo 2005 m., žiniasklaidos pagalba, nuo 2006 iki dabar psichologinio smurto, teisėsaugos bei teisėtvarkos, kurioje turi kišeninių prokurorų, pagalba mane terorizavo ir privedė prie savižudybės. R. Kurlianskis 2006 2007 2008 m. plovė pinigus iš UAB Mitnijos, jiems talkindavo Audrius ir Agnius Matijošaičiai ir kt.“ parašė ir laiško apačioje pasirašė Antanas Gureckis“.

Tyrimas dėl verslininko privedimo prie savižudybės buvo nutrauktas 2011 m. Tačiau „Mitnija“ ir „MG Baltic Investment“ bylinėjasi su V. Gureckiene dėl žalos, kurią neva galėjo padaryti velionis, būdamas vadovu.

Pradinė ieškinių suma svyravo tarp 70–77 mln. Lt (20–22 mln. Eur), tačiau vėliau teismuose ji buvo kelis kartus sumažinta. Pastarąjį kartą ginče dėl nuostolių atlyginimo Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį šių metų balandžio 26 d. Ji dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Minėtoje byloje teismas nagrinėjo, dėl kieno kaltės ir kokia žala bendrovei „Mitnija“ buvo padaryta prieš krizę įsigijus 10 naujų DAF krovininių automobilių ir įmonės „Salvyda“ akcijas. Pastarajai priklausė sklypai ir pastatai, kuriuos „Mitnija“ nuomojo, nes ten buvo įkūrusi gamybos bazę.

Teismas nusprendė, kad sudarydamas sandorius dėl krovininių automobilių įsigijimo buvęs vadovas neviršijo jam suteiktos ūkinės komercinės rizikos ribų.

„Taigi nėra pagrindo išvadai, kad jis veikė nelojaliai, ar aiškiai aplaidžiai, kad jo neteisėta veika pasireiškė tyčios forma“, – rašoma nutartyje.

Teismas taip pat nutarė, kad „Mitnijai“ įsigyjant „Salvyda“ akcijas, A. Gureckis (jis pats turėjo šios akcijų) vadovavosi įmonės valdybos, kuriai pirmininkavo R. Kurlianskis, sprendimu. Dėl to nustatė tokią „mišrios kaltės proporciją“: ieškovui (t. y. „Mitnijai“) tenka 40 proc., o atsakovei (t. y. vyro teisių perėmėjai V. Gureckienei) – 60 proc. kaltės dėl padarytos žalos.

Taigi, teismas iš V. Gureckienės „Mitnijos“ naudai anksčiau priteistą žalą sumažinta nuo 1,3 mln. Eur iki 0,69 mln. Eur, taip pat priteisė ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo šios.

Abi pusės sprendžia, ką daryti toliau

Koncerno „MG Baltic“ informacijos analitikė Živilė Andriūnienė DELFI informavo, kad bendrovės teisininkai tokią nutartį „iš esmės vertina teigiamai“.

„Svarbu – joje pritarta bendrovės pozicijai, kad buvęs bendrovės vadovas A. Gureckis tam tikruose įmonės veiklos epizoduose elgėsi nelojaliai, siekdamas naudos sau ir tokiais veiksmais padarė bendrovei žalos“, – rašoma atsiųstame komentare. „Mitnija“ esą „kol kas svarsto, ar pasinaudos teise skųsti šią nutartį kasacinės instancijos teismui“.

Anot bendrovės teisininkų, „svarbu pažymėti, kad A. Gureckio veiksmų neteisėtumas jau buvo patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės 7 teisėjų kolegijos, o buvusio bendrovės vadovo teisių perėmėja įpareigota atlyginti bendrovės nuostolius, patirtus dėl apmokėjimo už nesuteiktas paslaugas, dėl įsigyto prabangaus automobilio, kito nereikalingo turto“.

„MG Baltic“ atstovai taip pat informavo, kad pradinė ieškinių suma buvo apie 21 mln. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteista daugiau nei 1,2 mln. Bylos dalis pagal „MG Baltic Investment“ ieškinį dėl 13 mln. Eur. sustabdyta. Dar vyksta ginčas dėl 5,2 mln. Eur nuostolių sumos.

V. Gureckienė Apeliacinio teismo nutarties nekomentavo motyvuodama tuo, kad byla dar nebaigta. Vis dėlto ji leido suprasti, kad ją taip pat vertina teigiamai, o tolesni jos veiksmai priklausysią nuo ieškovo elgesio.

Beje, Valstybinė mokesčių inspekcija DELFI informavo, kad atliko „Mitnijos“ mokestinį tyrimą 2011 m. liepą. Tyrimo metu nustatyta ir patikslinta 5,5 tūkst. pridėtinės vertės mokesčio. Mokestinis tyrimas yra tokia kontrolės procedūra, kurios metu nustatytus trūkumus ir neatitikimus įmonei leidžiama pasitaisyti.

2014 m. šis mokestinis tyrimas peraugo į mokestinį patikrinimą, baigtą 2015 m. vasarį. VMI atstovų teigimu, papildomai mokėtinų sumų nenustatyta, todėl vadovaujantis įstatymu, daugiau informacijos, pateikti negalima.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (160)