Šiuo metu koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis yra įtariamas kyšio davimu tuometiniam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui.
Knyga, pasakojanti apie lietuviško verslo pradžią ir skandalingąją garsiausių milijonierių praeitį, sulaukė tokio pasisekimo, kad jau ketinama išleisti papildomą knygos tiražą.
Pateikiame antrą iš trijų būsimų knygos fragmentų apie „MG Baltic“ ir D. Mockaus verslo istoriją.
Pirmąjį knygos ištrauką apie D. Mockaus verslo pradžią galite paskaityti čia.
Jau tada pasižymėjo sumanumu
Kai sužinoti įdomesnių praeities istorijų apie garsiausius Lietuvos milijonierius nuvykau pas aštriais pareiškimais verslo pasaulyje išgarsėjusią ekonomistę Aušrą Maldeikienę, ji, vartydama mano atsineštą žurnalą su turtingiausių asmenų biografijomis, iškart pasakė, kad iš jų visų bene įdomiausias yra D. Mockus.
„Aš jau nepriklausomybės pradžioje kaip žurnalistė sukinėjausi tarp verslių žmonių ir pastebėjau, kad jau tada jis buvo labai protingas berniukas, – prisimindama D. Mockaus verslo kelią kalbėjo A. Maldeikienė. – Jis dar 1991 metais priminė tuos amerikiečius, kurie susikrauna milijonus sulaukę dvidešimties.
Jis buvo vadinamasis smart (išvertus iš anglų k. – protingas, sumanus), kaip mėgstama apibūdinti Vakarų šalyse. Tiesiog išmanusis berniukas. Jie tada buvo susiję su tuometiniais „Litexpo“ parodų rūmų vadovais.
Ten įsteigė biržą, pamenu, dar iš D. Mockaus ėmiau interviu. Jis savotiškai priminė mano studentus.
Tada, būdamas per dvidešimt, jau ėmė garsėti įdomiais sumanymais. Ta kompanija steigė Vertybinių popierių biržą, bet tada akcijų dar nebuvo. Akcijos atsirado tuomet, kai prasidėjo privatizavimas už investicinius čekius. Būtent tada žmonės ir padarė milijonus, kai sukūrė iliuziją, kad vyksta tam tikri žaidimai. Ten šalia jų buvo ir Laisvosios rinkos institutas. Tais laikais jam vadovavo dabartinės N. Numavičiaus žmonos K. Leontjevos motina Elena Leontjeva. Tada ji buvo nepaprasto grožio moteris. Itin retas derinys ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kai moteris – graži ir protinga.
Ji iš viešosios erdvės pasitraukė, kai buvo prezidento Valdo Adamkaus patarėja ekonomikos klausimais. Kažkur pranyko pareiškusi, kad eina rašyti knygos, kuri iki šiol nepasirodė.“
Didelę patirtį turinti ekonomikos žinovė sakė, kad tais laikais parodų rūmuose sukinėjosi ir vėliau žymiais politikais tapę Petras Auštrevičius, Kęstutis Glaveckas.
„Bet visame tame fone D. Mockus atrodė itin brangus ir brandus. Stebino, kad labai neblogai šnekėjo angliškai. Jis mokėjo net anglų kalbos ekonominį žargoną. Netrukus jie ėmė steigti maklerių asociacijas, rengė mokymus. Manyčiau, kad iš to jis ir padarė pirmus savo didelius pinigus“, – prisimena A. Maldeikienė.
Pirmaisiais nepriklausomybės metais D. Mockus buvo tada veikusios bendrovės „Investicijos fondas“ valdybos pirmininkas.
Šios bendrovės supirkti čekiai vėliau buvo panaudoti įmonėms privatizuoti ir nekilnojamajam turtui pirkti. Bendrovei beveik buvo pavykę privatizuoti ir legendinius „Litexpo“ parodų rūmus, tačiau Seimas procesą sustabdė.
Kaip atsirado „Apranga“
1993-iaisiais privatizavus valstybinę drabužių prekybos bazę, įkurtas prekybos tinklas „Apranga“. Po dvejų metų įsteigta prekybos sistema „Troja“. Tais pačiais metais įkurta „Minvistos“ kontroliuojančioji bendrovė, kuri tapo koncerno „MG Baltic“ pamatu.
„Verta atkreipti dėmesį, kad visas verslas yra banguojantis. Čia yra pakilimų, yra ir nusileidimų, – kalbėjo D. Mockus. – Aš bet kokias ekonomines krizes vertinu gana blaiviai. Sutinku, jei krizės ištinka nepasiruošusį, jos sunkiau pergyvenamos.
Bet jeigu joms ruošiesi, pergyveni lengviau. Tai savotiškai primena žmogaus gyvenimą, kuriame būna ir juodesnių, ir šviesesnių periodų. Tokiais atvejais esi priverstas priimti tam tikrus krizinius sprendimus ir kuo greičiau juos priimi, tuo geriau, kaip antibiotikais gali pašalinti žmogų užpuolusią infekcinę ligą. Šiaip krizių nesureikšminu.
Per tiek laiko, kiek tenka būti versle, krizių buvo tikrai ne viena. Mes jas kažkaip išmokstame suvaldyti. Jos visada gerokai skiriasi.
Mat verslas yra pakitęs ir svarbiausia tokiais atvejais tinkamai viską subalansuoti. Tad jeigu bus dar viena ekonominė krizė, po to bus ir pakilimas. Visa rinkos ekonomika taip vystosi – kai staiga pradeda lėtėti, sustoja ir vartojimas. Bet tai natūralūs gyvenimo procesai.“
Juodžiausiais gyvenimo metais – skambios skyrybos
Paprašytas prisiminti prieš penkiolika metų žiniasklaidoje plačiai nušviestą savo buvusio kolegos mirtį ir skaudžias skyrybas su verslo partneriu, D. Mockus sakė: „Žinote, ten, kur yra ginčai dėl pinigų, ten, kur yra mirtys, tuo pat metu susipina ir aibė kitų dalykų. Sakyčiau, atsiranda savotiška „Santa Barbara“.“
Kas vyko tada, visi žino, bet galbūt ne visi prisimena.
Taigi priminsiu, kad ankstų 2000-ųjų sausio 20-osios rytą savo namų vonioje buvo rastas negyvas verslininkas Arvydas Grigas. Medikams nepavyko išgelbėti verslininko, dviejų vaikų tėvo gyvybės. Jie konstatavo, kad 34 metų vyras mirė dėl širdies problemų. Po kelių savaičių verslininko artimuosius pasiekė baisi žinia, kad A. Grigas – nunuodytas, teismo medicinos ekspertai jo organizme rado nuodų.
Žiniasklaidoje skelbta, kad kai Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo iškelta byla dėl A. Grigo nužudymo, tuometės holdingo bendrovės „Minvista“ vadovas D. Mockus buvo išvykęs atostogauti į Italiją. „Lietuvos rytas“ rašė, kad tąsyk verslininko poilsį sutrikdė faksu gautas laiškas: „Niekam abejonių nekyla, kad A. Grigo mirtis susijusi su būtent Jūsų veikla (darbeliais), jei ne tiesiogiai su Jumis. Ilsėkitės ramiai, o aš čia padirbėsiu.“
Dienraščio žurnalistės teigimu, tokį laišką D. Mockui siuntė jo tuometinis verslo partneris – tuometinis bendrovės „Mineraliniai vandenys“ valdybos pirmininkas Tadas Karosas, beje, prieš tapdamas verslininku, buvęs prokuratūros tardytoju.
Pastaraisiais metais pagrindinį verslą ne Lietuvoje plėtojantis T. Karosas 2015 metų 250 turtingiausių šalies žmonių sąraše tenkinasi 69 vieta. Kompanijos „Čili Holdings“ pagrindinio savininko turtas įvertintas 32 milijonais eurų.
Kaip skelbta žiniasklaidoje, iš atostogų grįžęs D. Mockus Vilniaus apylinkės prokuratūros pareigūnų nurodymu buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste, tiesiog prie lėktuvo trapo. Ten pat atlikta asmens krata. Paskui verslininkas buvo vežamas į Vilniaus apylinkės prokuratūrą ir kelias valandas tardomas be advokato.
Po tardymo D. Mockaus bute ir biure atliktos kratos.
Apie minėtą D. Mockaus sulaikymą oro uoste plačiai rašė keli laikraščiai. Ant jo krito tamsus šešėlis. Vienas aukštas to meto sostinės policijos pareigūnas vėliau žurnalistams prasitarė, kad motyvas sulaikyti verslininką oro uoste ir atlikti kratas buvo visiškai neaiškus. Jis užsiminė apie prokurorų savivalę ir savo įtarimą, kad byla dėl nužudymo galėjo būti sufalsifikuota. Tuo metu, kai D. Mockus kentė prokurorų savivalę, T. Karosas apylinkės prokuratūroje nė karto nebuvo apklaustas.
Žurnalistai paskelbė, kad kadaise teisę studijavęs T. Karosas anksčiau dirbo prokuratūroje. Į „Minvistos“ holdingo bendrovę jis atėjo 1992 metais. T. Karosas disponavo verslo partnerių jam patikėtais pinigais, skirtais bendrovių reklamai. Tai jam padėjo užmegzti naudingų pažinčių ir susikurti įvaizdį visuomenėje. Jis dalyvaudavo įvairiuose pristatymuose, labdaros ir reklamos akcijose.
Galiausiai, sužinojusi apie Vilniaus apylinkės prokuratūroje tendencingai tiriamą tariamo nužudymo bylą, ją perėmė Vilniaus apygardos prokuratūra.
Buvo nutarta ekshumuoti A. Grigo palaikus, atlikti pakartotinius jo organų dalių bei kraujo tyrimus Ukrainoje ir Kaune. Taigi praėjus pusmečiui, 2000 m. gegužės mėnesį, Lietuvos valstybinė teismo medicinos tarnyba pateikė pakartotinės ekspertizės aktą dėl A. Grigo mirties. Remdamiesi Ukrainoje atlikta ekspertize Lietuvos ekspertai nustatė, kad A. Grigo mirties priežastis – ūmus širdies veiklos sutrikimas.
Tačiau verslininko T. Karoso kova su verslo partneriu D. Mockumi tęsėsi dar kurį laiką.
Žiniasklaidoje rašyta, kad T. Karosas, padedant vienam teisėjui, apsiskelbė „Minvistos“ vadovu, apsilankė banke ir netgi savaitei paralyžiavo bendrovės sąskaitas, policijoje bandė gauti leidimą pasidaryti naują bendrovės antspaudą.
„Prisiminus šią liūdną istoriją sunku įsivaizduoti, kaip 34 metų žmogus galėjo turėti tokių sudėtingų širdies problemų, – kalbėdamas apie jaunystės laikų bičiulio, buvusio verslo partnerio A. Grigo paslaptingą mirtį sakė D. Mockus. – Pasirodo, gali. Iš tokių simptomų kaip raudonumas, pamėlynavimas nuo fizinio krūvio jis pats to nesugebėjo nusistatyti. Vėliau atliktas skrodimas parodė, kad širdis buvo kaip 70 metų žmogaus, taip buvo užkalkėjusios kraujagyslės. 34 metų vyrui tai žiaurus dalykas.
Žmogus atsikėlęs vieną rytą tiesiog mirė. Tai parodo, kad visada privalai prižiūrėti savo sveikatą. Kitas dalykas, kad vyko tam tikri klastojimai. Apnuodijimo versija buvo sukurpta dėl visai kitų, verslo tikslų. Tuo metu vyko akcininkų skyrybos, buvo daug nesmagių epizodų ir netgi negražaus konfliktavimo.
Bet, nepaisant to, „Mineraliniai vandenys“ buvo performuoti. Kai išsiskyrėme su akcininku, mes buvome trys partneriai. Atsidalinę turtus norėjome tvarkingai išsiskirstyti, bet paskui vienas mūsų partnerių (T. Karosas) nusprendė, kad kai kuriuos paspaudęs gali padaryti sau gerokai palankesnę skyrybų baigtį.“
D. Mockus sako, kad tiek versle, tiek šeimoje partnerystė – labai sudėtingas dalykas.
„Galime matyti daug verslo istorijų, kuriose pasitaikė nemalonių partnerysčių, išsiskyrimų net ilgą laiką prabuvus kartu. Tai visada sudėtinga, – sakė D. Mockus. – Mes gal šešerius metus buvome partneriai, o štai „Vilniaus prekyba“ kartu buvo net 17 metų. Taigi versle kaip ir įprastoje šeimoje: kartais galima ir gražiai išsiskirti, o kartais – gana dramatiškai. Mūsų skyrybos truko vienus metus. Bet po to įgavau be galo daug patirties ir kovos pagrindų.
Svarbiausia, kad pavyko išsiskirti. Gal ir ne taip gražiai, kaip norėtųsi, bet patirties, ką reiškia ginti savo poziciją, savo verslą, sukaupiau visam likusiam gyvenimui. Juk verslas irgi buvo puldinėjamas ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Akivaizdu, kad sueiti visada lengviau, o išsiskirti dažniausiai sunku.“
Žurnalistai išsiaiškino, kad 2000-ųjų sausio 20 d. į Vilniaus morgą buvo atvežta vienuolika mirusių asmenų, tarp kurių buvo ir A. Grigas, ir neatpažintas vyras. Pastarasis buvo rastas prie autobusų stoties, jokių dokumentų neturėjo. Vėliau nustatyta, kad neatpažintas vyras – Panevėžio rajono gyventojas.
„A. Grigo dokumentus sukeitė su šalia gulėjusio benamio, kuris nusinuodijo nuo antifrizo, – prisimena D. Mockus. – Baudžiamoji byla atsirado dėl to, bet atlikus pakartotinius tyrimus jokių nuodų nebuvo surasta.
Paskui juk teisė ir teismo ekspertę, kuri atliko apžiūrą. Deja, ji nė karto neapsilankė teismo posėdžiuose. Taigi buvo padaryta elementari klastotė, tai sukėlė įvairiausių interpretacijų. Paaiškėjo, kad buvo sukeisti A. Grigo ir benamio asmens dokumentai.
Ta klastotė buvo labai jau negraži. Visi būdami šalia jautėme nežmonišką spaudimą. Apskritai visa ta skandalinga istorija buvo labai nešvari, tai daug pasako apie žmogų, kuris imasi kovoti tokiomis priemonėmis, kurios buvo naudojamos šiame kare.“
Po skyrybų su T. Karosu D. Mockus perėmė 29,5 proc. pastarajam priklausiusių „Minvistos“ akcijų, taip pat kontroliuojančiosios bendrovės valdymą.
Ar šiandien D. Mockui viešuosiuose renginiuose tenka sutikti savo buvusį verslo partnerį T. Karosą, su kuriuo kartu užsuktas verslas nutrūko itin dramatiškomis, kartkartėmis ligšiol viešai aptarinėjamomis aplinkybėmis? „Mes nesusitinkame ir nesisveikiname, – sakė D. Mockus. – Bet apskritai ar daug tokių žmonių yra lietuviško verslo pasaulyje, su kuriais nekyla noras mandagiai sveikintis? Nėra daug.
Gal vienas kitas. Bet čia juk normalu, natūralu. Jei menininkai kartais nesisveikina, ir verslininkai turi galimybę išvengti vienas kito. Juk dėl daugelio priežasčių žmonės gali įsižeisti, praėjus kuriam laikui po tam tikrų įvykių vienas apie kitą paskelbti ne pačių gražiausių dalykų. Sako: „Gyvenime rankos nepaduosiu dėl to ar ano.“ Bet vienas dalykas yra padaryti, o kitas – pasakyti, su kuo tikrai daugiau nebenorėtum gyvenime bendrauti. Natūraliai po tam tikrų įvykių atsiranda praraja.“
D. Mockus sako, kad jam asmeniškai 2000-ieji buvo patys juodžiausi, didžiausių praradimų metai. Būtent tais metais po jaunystės laikų bičiulio A. Grigo mirties didžiulė nelaimė nutiko ir milijonieriaus šeimoje, kai namų baseine nuskendo duktė.
Praėjus ketveriems metams po šios tragedijos vieno spaudos leidinio žurnalistės paklaustas, ar po tokių dalykų įmanoma visiškai atsitiesti, verslininkas atsakė filosofiškai: „Yra gyvųjų pasaulis, ir jeigu jau mes jame esame, tai turime ir gyventi tarp gyvųjų. Bet kuri netektis, ypač tokia skaudi netektis, verčia permąstyti gyvenimą. Pajusti jo laikinumą. Suprasti, kad turi tą savo gyvenimėlį ir privalai jį nugyventi. O ko negali pakeisti, to nepakeisi.“
Pagrindinė priežiūros zona – alkoholio verslas
Pastarasis didesnis skandalas, arba turtuolių ambicijų ir viešai paskleistų žodžių karas, kuriame minėta D. Mockaus, kaip apšmeižto asmens, pavardė kilo 2007-ųjų pabaigoje, kai dabartinis „VP grupės“ akcininkas Žilvinas Marcinkevičius išsakė savo aštrią nuomonę Lietuvos televizijos laidoje „TV forumas“.
Tada Ž. Marcinkevičius laidoje, kur buvo kalbama apie trukdymą nacionalinio investuotojo LEO LT kūrimui, viešai apkaltino D. Mockų, neva šis buvo susijęs su Rusijos slaptosiomis tarnybomis.
Praėjus pusmečiui dviejų didelių verslo grupių – „Vilniaus prekybos“ ir koncerno „MG Baltic“ vadovų ginčas dėl neva trukdymo steigti nacionalinį investuotoją LEO LT baigėsi „Vilniaus prekybos“ pergale. Ginčą dėl galimo šmeižto pirmosios instancijos teisme pralaimėjęs koncernas „MG Baltic“ žadėjo skųsti sprendimą.
2008-ųjų kovo pabaigoje Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas atmetė „MG Baltic“ akcininko ir prezidento D. Mockaus ieškinį ir neįpareigojo Ž. Marcinkevičiaus paneigti išsakytų teiginių, neva D. Mockaus įmonėse buvo sukurtas planas sužlugdyti LEO LT projektą. Teismo nuomone, Ž. Marcinkevičiaus tiesioginiame televizijos eteryje išsakyti žodžiai tebuvo jo nuomonė, paremta spaudoje pasirodžiusiomis publikacijomis, o už nuomonę teisti negalima. Juo labiau kad, anot teismo, spaudoje paskelbta informacija iki šiol nėra paneigta.
Išgirdęs apie tokį teismo sprendimą koncerno „MG Baltic“ advokatas Romanas Raulynaitis tada žiniasklaidai sakė, kad Ž. Marcinkevičius, slapstydamasis už žiniasklaidos, neatrodo rimtai.
„Išsakęs teiginius, kurie atrodė tarytum faktai, dabar Ž. Marcinkevičius dangstosi, kad tai tebuvo jo nuomonė“, – sakė jis.
Vienas „Vilniaus prekybos“ akcininkų Ž. Marcinkevičius, 2007-ųjų lapkričio viduryje viešai kritikavęs D. Mockų ir tikinęs, kad turi pakankamai įrodymų savo frazėms pagrįsti, teismui nurodė, kad jo nuomonę suformavo publikacijos keliuose spaudos leidiniuose – „Kauno dienoje“, „Respublikoje“, „Verslo žiniose“ bei „Lietuvos ryte“.
Aštriausiai tiesioginėje televizijos laidoje Ž. Marcinkevičiaus lūpomis nuskambėjusio teiginio koncernas „MG Baltic“ teismui neskundė, nes, anot teisininkų, frazė buvo suformuluota ir išsakyta taip, kad ją būtų įmanoma pritaikyti bet kuriam žmogui. Anot advokatų, šios frazės neįmanoma ginčyti.
„Ta frazė, kaip ji buvo išsakyta, gali būti pritaikyta kiekvienam Lietuvos asmeniui. Pasakymas buvo taip specifiškai sudėliotas, kad jo apskųsti faktiškai neįmanoma“, – kalbėjo viena D. Mockaus valdomo koncerno teisininkių.
D. Mockus kreipėsi į teismą ir prašė paneigti tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeminančius teiginius, kuriuos Ž. Marcinkevičius išsakė Lietuvos televizijos laidoje. Tačiau kaip baigėsi šis ginčas, šiandien niekas nėra linkęs prisiminti.
Paskutinį tašką šiame dviejų turtuolių žodžių kare padėjo tuomet pagrindinis „Vilniaus prekybos“ grupės prezidentas N. Numavičius, 2009-ųjų rugpjūtį nacionaliniuose šalies dienraščiuose viešai atsiprašęs D. Mockaus ir jo artimųjų dėl buvusio grupės viceprezidento Ž. Marcinkevičiaus anksčiau išsakytų kaltinimų.
„2007 m. lapkričio mėnesį buvęs „VP grupės“ viceprezidentas Ž. Marcinkevičius žiniasklaidoje paskleidė melagingą informaciją, jog nacionalinio investuotojo (LEO) žlugdymo planai buvo rengti koncerne „MG Baltic“, bei apkaltino D. Mockų bendradarbiavimu su užsienio valstybių slaptųjų tarnybų rezidentais Lietuvoje.
„VP grupės“ vardu atsiprašau asmeniškai D. Mockaus, jo šeimos, partnerių ir „MG Baltic“ koncerno darbuotojų už „VP grupei“ atstovavusio žmogaus poelgį“, – tąkart užsakytame skelbime rašė N. Numavičius.
Taigi nereikšmingi, tačiau žiniasklaidoje plačiai nuskambėję skandalai baigėsi. Nepaisant tokių žaibavimų, šiandien D. Mockaus ir jo suformuotos komandos rankose tvirtai laikomi skirtingi ir kartu pelningi verslai. Kaip sukontroliuoti skirtingo pobūdžio verslus, ko gero, didžiausias iššūkis net labiausiai patyrusiems verslininkams.
Atlieka priežiūros funkciją
„Valdomi verslai gana skirtingi, bet aktualūs visiems žmonėms. Kokie jie? Pradedant nuo nekilnojamojo turto, statybų, alkoholio gamybos ir platinimo iki informacinių technologijų (IT), žiniasklaidos ir aprangos, – sakė D. Mockus. – Tai mažos rinkos fenomenas. Jeigu būtų didesnė rinka su dideliu vartotojų skaičiumi, negalėtum taip plačiai paimti, o dabar, kai imiesi tokioje mažoje rinkoje, tuomet pavyksta.“
Ar tie verslai plėtojami tik Lietuvoje?
„Ne. Mes turime Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, tai vadiname namų rinka, o eksportuojame dar į kokias penkiasdešimt pasaulio šalių. Daugiausia alkoholio ir naujųjų technologijų. Mūsų IT bendrovė, kuri 90 procentų pajamų gauna užsienyje, plėtojama ne Lietuvos teritorijoje, – teigė D. Mockus. – Tai mūsų „Mediafon“, teikianti skambučių tranzito paslaugas. Ji –
viena lyderių pasaulyje. Tiesą sakant, nesu geras šio verslo žinovas, bet juda jis sistemingai. Bet kuris verslas, kuris yra pelningas, juda ta kryptimi, o po to reikia žiūrėti dinamiką.“
Pats D. Mockus daugiausia dėmesio yra sutelkęs į alkoholio gamybą ir prekybą. Be to, jo priežiūros zona – ir nekilnojamojo turto plėtra.
„Bet aš juk pats dirbu ne online, nesėdžiu, pats to verslo nebedarau, daugiau atlieku priežiūros funkciją, – paaiškino jis. – Tvirtiname biudžetus, investicinius planus. Žiūrime, kaip jų laikomasi, be to, top management parinkimas, motyvavimas, keitimas, jeigu kas nors vyksta ne taip, kaip buvome numatę anksčiau.“
Pasakodamas apie artimiausio ir geriausiai jam pažįstamo alkoholio verslo raidą D. Mockus pripažįsta, kad, žvelgiant į paskutinį XX a. dešimtmetį ir šiuos laikus, šiame versle įvyko kardinalūs pokyčiai.
„Tuomet nebuvo jokių prekybos tinklų. Nebuvo to, kas yra dabar, čia kaip Žemę su Mėnuliu lyginti, – pažymėjo pašnekovas. – Kai privatizavome „Stumbrą“, tai buvo gamybinė įmonė, kurioje nebuvo nei rinkodaros, nei pardavimo, tik gamyba. Dabar tai visai kitokio lygio kompanija. „Stumbras“, kurį tada pirkome su nuliniu eksportu, dabar eksportuoja jau net beveik 30 procentų savo produkcijos. Tais senais laikais didieji klausimai buvo ne tiek mūsų vidaus rinka, o alkoholio produktų tiekimas į Rusiją. Lietuva buvo tranzito arba labai didelių srautų į Rusiją, kurių dabar nebėra, taškas. Tuo metu minėti srautai buvo gerokai įspūdingesni, net cisternos sėkmingai judėjo.
Mes niekada su tuo labai nesusidūrėme, bet paruoštos produkcijos kiekiai buvo milžiniški. Tai buvo trumpos distancijos, vadinamieji maži blyksniai, nuo pusės iki dvejų metų.
Kaip kitados mezgimas ir mezginių vežimas į Rusiją, kuris dabar nebeegzistuoja. Yra nemažai tokių verslų, kurie išnyko, išgaravo. Tačiau auksiniai alkoholio tranzito verslo laikai generavo ne tik pelną. Su Rusija yra taip, kad visada gali uždirbti, bet ne visada spėji pelną išsinešti, nes kai ten ateina ekonominė ar kita krizė, viską pameti. Tikrai yra ne vienas Lietuvos verslininkas, kuris Rusijoje yra sudeginęs nemažai pinigų. Ne tik uždirbęs, bet ir spėjęs sudegti. Tai irgi laimės dalykas, šansas.“
D. Mockus prasitarė, kad su savo plėtojamais verslais nėra nusiteikęs kelti kojos į Rusijos rinką, nes tenykštė verslo situacija jam atrodo nepatikima.
Jis teigė, kad geriau toliau orientuosis į patikrintas Vakarų šalis, kuriose yra įsipareigojimai, sutartys ir visai kita teisinė bazė. Be to, nuo seno ekonominė situacija nėra palanki alkoholio verslui, nes Rusija yra užsidariusi ir tam tikriems produktams skirti muito mokesčiai.
„Tai neturi nieko bendra su geopolitiniais klausimais. Rusai nuo seno turi savo alkoholio pramonę, ja natūraliai yra prisidengę“, – paaiškino pašnekovas.
