Kaip DELFI informavo didžiausio VP grupės akcininko advokatė Olga Petroševičienė, pagal galiojantį Lietuvos reguliavimą, už visus 2015 mokestinius metus N. Numavičius yra laikomas Lietuvos mokesčių mokėtoju.
„Be to, kadangi nuo 2015 metų liepos mėnesio vienintelė N. Numavičiaus šeimos gyvenamoji vieta buvo ir yra Jungtinė Karalystė, už laikotarpį nuo 2015 metų liepos mėnesio iki 2015 metų gruodžio mėnesio N. Numavičius yra laikomas ir Lietuvos, ir Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtoju ir jam yra taikoma Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pasirašyta tarp šių valstybių“, – laiške nurodė ji.
O. Petroševičienė sakė, kad pastarosios nuostatos įpareigoja visas pajamas, kurios nebuvo apmokestinamos Jungtinėje Karalystėje (JK), apmokestinti Lietuvoje.
„Pažymime, kad už 2015 metus Lietuvoje N. Numavičius mokėtinas sumas deklaravo ir sumokėjo teisės aktų nustatyta tvarka“, – teigė advokatė.
Normali praktika
Asociacijos „Investors‘ Forum“ mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas DELFI sakė, kad N. Numavičius, kaip ir visi kiti panašiose situacijose atsidūrę mokesčių mokėtojai, vadovaujasi ta pačia praktika.
„Lietuva turi per 50 Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių. Esminis principas yra toks, kad iš pradžių kiekviena valstybė taiko savo nacionalinį įstatymą. Pavyzdžiui, Lietuvos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra nustatyta, kas laikoma nuolatiniu gyventoju arba „tax resident“ (angl.) ir kas yra nenuolatinis gyventojas.
Nuolatinis gyventojas privalo deklaruoti ir mokėti mokesčius nuo visame pasaulyje uždirbtų pajamų, o nenuolatinis – tik nuo tam tikrų pajamų rūšių, pavyzdžiui, tų, kurios yra iš Lietuvos šaltinio. Sakykim, dividendai, turto, kuris yra Lietuvoje, nuoma, už darbą Lietuvoje“, – aiškino mokesčių ekspertas.
K. Lisauskas sakė, kad analogiškas įstatymas yra ir JK ar bet kurioje kitoje civilizuotoje valstybėje, kuris irgi apibrėžia, kas pas juos laikoma nuolatiniu gyventoju.
„Praktikoje dažniausiai taip atsitinka, kad kai žmogus išvažiuoja iš vienos šalies į kitą ilgesniam laikui, susidaro situacija, kad tais pačiais metais pagal abiejų valstybių įstatymus jis laikomas nuolatiniu gyventoju ir abiejose valstybėse privalėtų deklaruoti ir mokėti mokesčius nuo visų pasaulinių pajamų“, – dėstė pašnekovas.
Jis pažymėjo, kad Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys padeda šalims tarpusavyje pasidalinti vieno žmogaus sumokamus mokesčius. Jose būna pasakyta kaip abi šalys išspręs, kurios valstybės rezidentu asmenį laikyti, o toliau yra atskiros taisyklės įvairioms pajamų rūšims ir paprastai yra du mechanizmai.
„Pirmas, tai – atleidimo, tarkim, susitariama, kad viena šalis atleidžia tokias pajamas ir jas apmokestinti gali tik kita. Antras principas – kredito arba įskaitymo, kai šalys susitaria, liaudiškai sakant, pirma ranka tenka Lietuvai, o kas liko, jeigu tarifas JK aukštesnis, tai ji irgi gali apmokestinti, tačiau privalo įskaityti Lietuvoje sumokėtą mokestį“, – pasakojo K. Lisauskas.
Lemia ne tik praleistas laikas
Tačiau net jeigu N. Numavičius visus 2016 metus praleistų JK, tai dar nereikštų, kad visus mokesčius jis sumokėtų ten.
„Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse ir nacionaliniuose įstatymuose yra daugiau rodiklių, – sakė K. Lisauskas. – Praleistas laikas yra vienas iš jų, bet yra ir kiti svarbūs: kur yra nuolatinė ar pagrindinė gyvenamoji vieta, kurioje šalyje yra žmogaus socialinių ir ekonominių interesų centras (t.y. šeima, vaikai, pilietybė, pensija, darbas, banko sąskaitos)“.
Pašnekovas pabrėžė, kad kiekvienas atvejis yra kitoks ir dienų skaičius nebūtinai yra lemiantis kriterijus.
N. Numavičiaus sutuoktinė Kaetana Leontjeva-Numavičienė anksčiau socialiniame tinkle „Facebook“ yra skelbusi, kad dėl savo doktorantūros studijų Londone privalo būti tik pirmo ir paskutinio semestrų metu.
„Mes dar net nenusprendėm, kur gyvensim kitu metu – tinka bet kur, kur geras susisiekimas su Londonu (kad ir važinėt traukiniu iš Paryžiaus ar Briuselio)“, – teigė ji.
K. Leontjeva-Numavičienė taip pat yra minėjusi, kad šeima būsto Lietuvoje neturi, vienintelis – Anglijoje.
