Birželio 5 dieną šalis balsuos, ar vyriausybė turėtų įvesti besąlygiškas bazines pajamas, kurios pakeistų įvairias socialines pašalpas.

Nors šio plano iniciatoriai dar nenustatė, kokio dydžio turėtų būti šios pajamos, suaugusiam žmogui jie siūlo mokėti po 2500 frankų (2247 eurus), o vaikui – ketvirtadalį šios sumos, skelbia bloomberg.com.

Skamba puikiai, tačiau yra du „bet“. Tokia suma vienoje iš brangiausių pasaulio valstybių vargu ar padėtų žmogui peržengti skurdo ribą, kuri tradiciškai apskaičiuojama kaip 60 proc. ekvivalentinių nacionalinių disponuojamų pajamų medianos. Dar svarbiau, kad bet kokiu atveju ši iniciatyva nebus įgyvendinta.

Referendumai yra įprasta Šveicarijos tiesioginės demokratijos dalis – kiekvienais metais vyksta daugybė panašių balsavimų.

Būsimas balsavimas dėl bazinių pajamų vyks po to, kai už šį pasiūlymą pasirašė reikalingas skaičius – 100 tūkst. – asmenų, nors dabartinės apklausos rodo, kad jis toliau nenukeliaus. Idėjos mokėti visiems stipendiją sklando ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, Nyderlanduose ir Suomijoje, kur praėjusiais metais prasidėjo pirminiai tyrimai.

Iniciatoriai sako, kad jų paminėta suma galėtų užtikrinti „deramą egzistavimą“. Tačiau per metus tokie žmonės gautų tik 30 tūkst. frankų (26,9 tūkst. eurų) – vos kiek daugiau virš skurdo ribos, kuri 2014 metais siekė 29 501 franką (26 522 eurus).

Tais metais žemiau skurdo ribos gyveno kas aštuntas Šveicarijos gyventojas, rodo šalies Statistikos biuro duomenys. Tai daugiau žmonių negu Prancūzijoje, Danijoje ir Norvegijoje. Per 65 metus sulaukusių žmonių grupėje pavojus skursti kyla kas penktam asmeniui.

„Nėra taip, kad Šveicarijoje akis badytų akivaizdus skurdas – sakė politikos mokslų profesorius Andreas Ladneris iš Lozanos universiteto. – Tačiau atsiranda keli žmonės, kurie neturi pakankami pinigų, ir yra žmonių, kurie dirba, bet pakankamai neuždirba“.

Tarp bazinių pajamų šalininkų yra buvęs Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis, teigiantis, kad toks žingsnis yra būtinas, kai dėl automatikos ir robotų nyksta darbo vietos žmonėms.

„Tokia turtinga šalis kaip Šveicarija turi puikią progą išbandyti šį eksperimentą“, — sakė jis.

Tačiau šioje iniciatyvoje nenumatomos sąlygos, kuriomis tokias pajamas galėtų gauti ne Šveicarijos piliečiai.

Tokiam pasiūlymui priešinasi šalies vyriausybė, teigianti, kad tokios stipendijos reikštų didesnius mokesčius, atvėsintų motyvaciją dirbti ir prisidėtų prie įgūdžių stokos. Šveicarijos ekonomika jau kenčia nuo stipraus franko, ir įmonės gąsdina, kad perkels savo gamybą į pigesnes vietoves, kad sumažintų kainas.

„Mes padarėme išvadą, kad tokia iniciatyva susilpnintų ekonomiką“, — sakė vidaus reikalų ministras Alainas Bersetas.

Jam pritaria ir dauguma gyventojų: apklausos rodo, kad šiam pasiūlymui priešinasi apie 60 proc. rinkėjų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (398)