„Finansų ministerijos požiūriu būtina mažinti biudžeto deficitą ir stengtis siekti biudžeto be deficito. Mano manymu, tokia politika nepadės ne tik paspartėti augimui, bet ir neleis imtis svarbių, būtinų struktūrinių reformų, nes jų nepavyks finansuoti. Mano nuomone, kelerius metus reikalingas 2-3 proc. BVP dydžio deficitas, jeigu norima atlikti reformas. Situacija gali kisti, ekonomikos augimas gali sukurti galimybių biudžeto deficitui smukti iki 1-1,5 proc., tačiau biudžetas be deficito, mano požiūriu, mums nėra realus“, – teigė jis.
Pasak pareigūno, Rusijos valdžios pareigūnams struktūrinių reformų sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo srityse finansavimui per metus būtina išleisti maždaug 800 mlrd. rublių.
„Tai papildomos 1-2 proc. BVP dydžio išlaidos, maždaug 800 mlrd. rublių. Tiek kainuoja reformos, kurias būtina atlikti sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo plėtros srityse, (...) kad būtų užtikrintas aprūpinimas vaistais, sparčiai naudojamomis priemonėmis, įranga, kad šis nekristų, o kiltų, o mes ir toliau galėtume kelti atlyginimus gydytojams, kitaip po trejų metų ši ir vėl nusileis iki to lygio, kokį matėme iki 2012-ųjų reformos“, – kalbėjo A. Klepačas.
