Visų pirma, pasirinktas k18b projektas vis dar neatitinka Vilniaus bendrojo plano – yra per aukštas.
Antra, projektą vystanti investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ valdoma „Investmira“ jo sklypą įsigijo iš „Kelvestos“, priklausančios „MG Valda“. Pastarosios savininkas yra koncernas „MG Baltic“, kurio viceprezidentas Raimundas Kurlianskis įtariamas 106 tūkst. eurų kyšio davimu liberalui Eligijui Masiuliui.
Šį sklypo Konstitucijos pr. 18B sandorį DELFI patvirtino ir „MG Valda“ komunikacijos vadovas Simonas Lyvas.
„Matėme ribotas plėtojimo galimybes dėl pastatų aukštingumo ir rizikas dėl atstumų iki kaimyninių pastatų. Tad gavus, kaip tuo metu pasirodė, itin patrauklų finansinį pasiūlymą ir bendrovės portfelyje turint kitų įvairių komercinių objektų, buvo nuspręsta šį sklypą realizuoti“, – sklypo pardavimo priežastis paaiškino S. Lyvas.
Jis neigė nepatvirtintą informaciją, kad sklypas buvo parduotas su pažadu, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba priims sprendimą aukštingumą padidinti.
„Tokia informacija neteisinga, nes viena iš priežasčių, lėmusių sprendimą parduoti sklypą, yra ribotos vystymo galimybės jame. Sklype pagal galiojančius teisės aktus nematėme galimybės plėtoti aukštybinių pastatų. Tiesą pasakius, mus pačius nemenkai nustebino pasikeitusi Vilniaus savivaldybės pozicija ir architektūriniam konkursui pateiktų projektų mastas.
Pastaruoju metu yra apstu nepagrįstų vertinimų ar samprotavimų, kurie gerokai prasilenkia su realia situacija. Mūsų sutartis su bendrove „Investmira“ apsiriboja sklypo perleidimu ir atlygiu už sklypą sumokėjimu. Abi šalys savo įsipareigojimus įvykdė ir sandoris yra baigtas“, – komentavo „MG Valda“ atstovas.
Tuo metu „Lords LB Asset Management” atstovė ryšiams su visuomene Orijana Mašalė DELFI nurodė, kad įtarimai dėl susitarimų apie aukštingumo didinimą yra nepagrįsti, nes sklypas įsigytas dar meru esant Artūrui Zuokui.
„Lords LB Asset Management” kontroliuojama bendrovė UAB „Investmira” 62,11 arų ploto sklypą Vilniuje, Konstitucijos pr. 18b, įsigijo pagal 2015 vasario 12 d. pirkimo pardavimo sutartį, tai yra dar dirbant praeitos kadencijos savivaldybės tarybai ir merui”, – atsiųstame atsakyme cituojamas „Lords LB Asset Management” fondų valdytojas Marius Žemaitis.
Keičia planą
Sostinės meras Remigijus Šimašius į DELFI klausimą, ar žinojo, kad k18b iškils anksčiau „MG Valdai“ priklausiusiame sklype, atsakė taip: „Galbūt ir esu girdėjęs, bet tikrai neatkreipiau dėmesio. Gali būti. Jeigu būtumėte paklausę iš ko nusipirko, būčiau nežinojęs, bet kai pasakėte, tai...“
Kaip tik šiuo metu prasideda diskusijos apie Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano keitimą. Priėmus atitinkamus sprendimus, atsivertų kelias ir 18 aukštų „Studio Libeskind“ projekto statyboms.
R. Šimašius teigė, kad planą reikia keisti, nes senojo galiojimas yra pasibaigęs 2015 pabaigoje ir šiuo metu jis yra pratęstas.
„Reikia tą planą iš esmės atnaujinti. Akivaizdu, kad kai kurie sprendiniai ir nebuvo realizuoti, ir nebegalima jų realizuoti, o kai kuriuos naujus sprendinius reikia padaryti“, – kalbėjo jis.
Meras dėstė, kad šiuo metu yra atsiradę naujų idėjų ir jos turi atsispindėti dokumentuose.
„Kaip tik šią savaitę man turėjo būti pristatyti tam tikri pirmi žingsniai, kryptys ir t.t. Deja, visiems žinomos aplinkybės truputėlį privertė į kitą savaitę tą pasitarimą nukelti. Tačiau procesas yra pradėtas“, – sakė jis.
Paklausus, ar tarp jo minimų naujų idėjų yra ir k18b projektas, R. Šimašius patvirtino, kad tai yra svarstoma.
„Bet tai ne esminė idėja. Svarbiausia – kaip padaryti, kad ten, kur daugiausiai žmonių gyvena, daugiabučiuose, kad jie jaustųsi, kad gyvena centre ar arti centro. Kaip integruoti nutolusias teritorijas, kaip išryškinti atskirų rajonų veidą – apie tokias idėjas kalbame, apie transporto pakeitimus ir integravimus“, – aiškino jis.
Tuo metu, anot R. Šimašiaus, k18b situacija yra visiškai kitokia.
„Kadangi sklypas yra privatus ir pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą ten galimas užstatymas, savivaldybė apskritai tam užkirsti kelio net negali. Visi matėme pirmas vizualizacijas prieš pusmetį – kokie buvo planai ir, tiesą sakant, jie buvo baisūs, tikrai atrodė klaikiai, – sakė R. Šimašius. – O savivaldybės interesas yra labai paprastas, kad jeigu čia atsirastų pastatas, kad jis atitiktų viešąjį interesą, o tai yra integravimasis į struktūrą, kad būtų patogus praėjimas nuo Baltojo tilto Europos aikštės link, kad nereikėtų aukštyn-žemyn leistis, kad būtų praėjimas nuo Žaliojo tilto Nacionalinės dailės galerijos link.“
Meras teigė, kad k18b atveju bendrąjį planą pakeisti galima, jei yra surengiamas tarptautinis konkursas.
„Visi specialistai pirmo pasiūlymo aptarime pasakė, kad norint, jog tai įvyktų, reikia mažinti užstatymo plotą, bet didinti aukštį, o tam reikėtų keisti bendrąjį planą. Tą diskusiją turėsime ir kadangi įvyko tarptautinis konkursas, galima tą dalyką svarstyti ir tas yra svarstoma nuo sausio mėnesio“, – sakė R. Šimašius, vėliau dar paminėjęs, kad akivaizdu, jog aukštesnio pastato nori projekto iniciatoriai „Lords LB Asset Management“.
Jis nurodė, kad galutinį sprendimą dėl to, ar Konstitucijos pr. 18B sklype bus galima pastatyti tokio aukščio pastatą, koks numatytas „Studio Libeskind“ projekte, priims Vilniaus miesto savivaldybės taryba.
R. Šimašius pridūrė, kad šį klausimą dar prieš tai vertins ir išvadas teiks savivaldybės plėtros departamentas, svarstys atitinkami komitetai. „Tai normali procedūra“, – sakė jis.
Gali ir nestatyti
Nors dar prieš mėnesį užtikrintai teigęs, kad dešiniajame Neries krante iškils abejingų nepaliksiantis pastatas, dabar R. Šimašius sakė, jog dangoraižio ten gali ir nebūti, jei tam nepritars taryba.
„Per visą istoriją buvo tik trys tarptautiniai architektūriniai konkursai. Mes savivaldybėje plėtros kokybės komitete svarstėme tą klausimą – kaip tokioje vietoje elgtis. Priėmėme kolektyvinį sprendimą, kad savivaldybės interesas, kad būtų kuo daugiau tarptautinių konkursų, kad jeigu kažkas iš privačių subjektų organizuos – turės savivaldybės palaikymą. Ta prasme, kad ir meras pats pasirašys ir kvies architektus jame dalyvauti, dalyvaus viešinime ir pristatyme“, – sakė R. Šimašius po DELFI pastabos, jog jis labai palaikė „Studio Libeskind“ projektą.
DELFI primena, kad paaiškėjus, jog naujasis pastatas Konstitucijos prospekte bus statomas pagal D. Libeskindo studijos viziją, Lietuvos architektų bendruomenė susiskaldė į dvi dalis: vieni projektą gyrė už drąsą, kiti – negalėjo suvokti, kaip konkursą, kuriame dalyvavo dar 9 projektai, galėjo laimėti toks pastatas.
