Darbdaviai kyla prieš norus viešinti darbuotojų algas: randa vaizdingų argumentų

Viena iš naujovių, kurias siūloma įtvirtinti kartu su Darbo kodeksu svarstomuose įstatymuose, yra vidutinio darbo užmokesčio, mokamo konkrečioje darbovietėje viešinimas. Specialistai teigia, kad darbdaviams dėl jos papildomai nieko daryti nereikės, o darbuotojai turės daugiau galimybių apsisaugoti nuo nesąžiningų verslininkų. Vis dėlto darbdavių atstovai suranda vaizdingų argumentų, dėl ko naujovės įgyvendinti nereikia.

Seimo svarstomame įstatymo projekte numatyta, kad be kitų duomenų, viešais laikomi duomenys apie daugiau kaip 3 darbuotojus turinčio darbdavio jiems apskaičiuotų pajamų vidurkį.

Ironizuoja apie karščiavimą ir atšalimą

Bendraudamas su žurnalistais Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus neseniai abejojo duomenų apie darbo užmokestį viešinimo nauda: „Mes nepritariame dėl to, kad tai yra komercinė paslaptis ir aš nemanau, kad reiktų viešinti darbo užmokestį“.

Kita vertus, išgirdęs socialinio modelio rengėjų argumentus, kad tokia nuostata buvo numatyta pradiniame projekte, savo poziciją kiek sušvelnino.

„Jeigu labai reikia, galime ir viešinti. Tik ką mes bandome pasakyti – duomenų naudojimas štai tokiu būdu neš iškreiptą informaciją. Pavyzdžiui, yra kavinė su 100 darbuotojų ir informacinių technologijų (IT) įmonė su 100 darbuotojų (programuotojų).

Akivaizdu, kad vidutinis atlyginimas kavinėje tikrai bus mažesnis už vidutinį atlyginimą IT bendrovėje. Tada sakysim, kad kavinė yra išnaudotoja, vergvaldžiai, nemoka algų“, – skepticizmo neslėpė konfederacijos vadovas.

Panašios pozicijos laikosi ir bendrovės „Rhenus svoris“ direktorius Arūnas Bertašius: „Ši nuostata įneša tokį visiškai bereikalingą erzelį. Užtat, ką parodo vidutinis atlyginimas, jūs man pasakykit? Tai kaip ligoninės vidutinė temperatūra – kažkas karščiuoja, kažkas atšalęs“.

Kai kurie darbdaviai viešai taip pat svarsto, kad dėl duomenų viešinimo jiems neva padidės administracinė našta, buhalteriai turės daugiau darbo.

Visus duomenis jau turi, tik neviešina

Vis dėlto „Sodra“, kuriai darbdaviai reguliariai teikia pranešimus apie priimamus ir atleidžiamus darbuotojus, jiems išmokamą darbo užmokestį, teigia, kad jokios papildomos informacijos darbdaviams pranešti nereikės.

„Duomenis apie darbuotojų draudžiamąsias pajamas elektroniniu būdu jie teikia jau daugelį metų. Šie duomenys naudojami apskaičiuojant „Sodros“ išmokas gyventojams – pvz., senatvės pensiją, ligos, motinystės ar tėvystės išmokas ir kt. Užtikriname, kad dėl įstatymo projekte numatytos naujovės nei darbdaviams, nei jų buhalteriams papildomai nereikėtų nieko daryti“, – DELFI komentavo „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Šiuo metu „Sodra“ viešai skelbia duomenis apie darbdavių įsiskolinimą ir įdarbintų asmenų skaičių. Anot jo, įgyvendinus naujovę, vieši būtų skelbiami papildomi nuasmeninti duomenys, kuriuos „Sodra“ jau gauna ir dabar.

„Kol kas nėra galutinai nuspręsta, koks dydis būtų skelbiamas – tai galėtų būti tiek atlyginimų aritmetinis vidurkis, tiek mediana ar kitas dydis. Bet kokiu atveju jeigu Seimas priimtų tokią įstatymo nuostatą, apie jos realų įgyvendinimą bus diskutuojama su ekonomistais, statistikais ir kitais specialistais“, – patikino M. Sinkevičius.

Priešinasi turintys „juodas kasas“

Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas baigė svarstyti įstatymo projektą, kuriame įtvirtinta nuostata dėl papildomų duomenų apie darbuotojų pajamas viešinimą. Vis dėlto joms dar turi pritarti Seimas.

Komiteto nariai teigia, kad didesnių diskusijų dėl šios naujovės nebūta, tačiau darbdaviai dar gali mėginti paveikti Seimo narius, kad šie pateiktų kokių nors pastabų.

Socialdemokratas Algirdas Sysas DELFI sakė teigiamai vertinantis ruošiamą naujovę, nes ji bus naudinga visiems darbuotojams.

„Taip, pritariu jai, taip pat pritariu, kad būtų skelbiama, koks atlyginimas mokamas vyrams ir moterims. Tai tikrai nėra jokia papildoma procedūra. Duomenų apskaita jau yra, žmonės yra, viskas kompiuterizuota, pinigai žinomi“, – aiškino parlamentaras.

Jo įsitikinimu, jeigu būtų viešinami vidutiniai atlyginimai konkrečiose įmonėse, jose ketinantis įsidarbinti asmuo galėtų bent daugmaž matyti, ko galėtų tikėtis. Kita vertus, jie leistų pamatyti, jei koks nors darbdavys „blefuoja“ dėl atlyginimo.

„Pavyzdžiui, turiu duomenų, kad laikraščio skelbime UAB X kviečia žmones į darbą, žada tūkstančio eurų darbo užmokestį, o pažiūri „Sodros“ statistikoje – vidutinis darbo užmokestis nesiekia 200 eurų ir nė vienas iš darbuotojų negauna tiek, kiek žadama“, – kalbėjo A. Sysas.

Pasak jo, akivaizdu, kad arba tokios įmonės atlyginimus moka „vokeliuose“, „šešėlyje“, arba apgaudinėja darbuotojus – priima, vieną kitą mėnesį palaiko maitindami gražiais pažadais, tačiau realiai moka kur kas mažiau, o tuomet „žmonės spjauna ir išeina“.

„Taigi, manau, kad įgyvendinus naujovę bus aiškumas“, – įsitikinęs parlamentaras.

Jo nuomone, jai priešinasi tie darbdaviai, kurie turi „kokias nors juodas kasas“. Esą sąžiningiems verslininkams, kurie oficialiai moka kad ir minimalią algą, „nėra jokios problemos“.

A. Sysas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos gyventojų vartojimo išlaidos siekia ES vidurkį, o pajamos gerokai mažesnės. Esą tikėtina, kad dalis vartojimui išleidžiamų pinigų gaunami iš „šešėlio“. Dėl to jei norima kovoti su šiuo reiškiniu, reikia ne kalbėti, o imtis realių žingsnių.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Rimantas Dagys taip pat palaiko šią naujovę. Jo teigimu, nei komitete, nei visame Seime ji nebuvo kvestionuojama, dėl jos nesiūlyta pataisų.

„Aš manau, kad skelbimas, pabrėžiu, nuasmenintų duomenų, galėtų būti visiškai pozityvus. Tik klausimas, kokia forma, kas bus pateikta. Svarbu, kad nebūtų atskleisti žmonių individualūs duomenys. Vis dėlto, kaip tuos duomenis pateikti ar sugrupuoti, turėtų nuspręsti Vyriausybė, kuri priims įstatymą įgyvendinančią tvarką“, – sakė parlamentaras.