Kaip rašo ru.DELFI.lt, Andrejus pasakoja, kad persikelti į Lietuvą nusprendė, nes Rusijoje baiminosi dėl „varžtų užveržimo“. „Kada mes ruošėmės išvykti, aš, matydamas policiją, pereidavau į kitą gatvės pusę. Policininkai Maskvoje nuolat visus tikrina, visą laiką iš tavęs kažko nori. Policija Rusijoje labiau primena banditus, o štai Lietuvoje šiuo atžvilgiu kaip tik normali situacija, Lietuvoje mano automobilio niekas trejus metus nestabdė. Buvo tik sustabdę dokumentus patikrinti, kai prasidėjo įvykiai Kryme“, - pasakojo Andrejus.
Jis pabrėžia, kad per penkerius Lietuvoje praleistus metus šeimą jau daug kas sieja su šia šalimi. „Mano vaikas kalba lietuviškai, jis yra Lietuvos šachmatų čempionato prizininkas, pilnai įsitraukęs į lietuvišką gyvenimą. Vis dėlto man kyla minčių išvykti į Kiprą, Graikiją arba Ispaniją“, - prisipažino pašnekovas.
Andrejus pasakojo, kad tuo metu, kai Ukmergėje duris atvėrė jam priklausantis žaidimų centras, jis planavo, kad pats su žmona ten nedirbs, o samdys darbuotojus. Kurį laiką taip ir buvo, bet vėliau reikalai ėmė prastėti. Paaiškėjo, kad dirbti reikia tik savaitgaliais, todėl iš pradžių šeima paliko tik vieną darbuotoją, o vėliau ir tai ekonomiškai tapo nenaudinga. „Dabar dirbame patys, papildomai samdomės tik buhalterį“, - pasakojo Rusijos pilietis. Kadangi greitu metu jam teks tęsti laikiną leidimą gyventi, verslininkui nerimą kelia 2014 m. pabaigoje įsigalioję sugriežtinti reikalavimai užsieniečiams, norintiems veiklą vykdyti Lietuvoje.
Pažįstami žmonės išvyksta iš Lietuvos
Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje imtas taikyti reikalavimas, pagal kurį užsieniečiui priklausanti įmonė dar prieš pateikiant pareiškimą dėl leidimo gyventi privalo įdarbinti mažiausiai tris Lietuvos piliečius arba nuolat gyvenančius šalyje užsieniečius. Kaip teigia šių pakeitimų iniciatoriai, jie turėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui gaunant leidimą gyventi. Vis dėlto imigrantai piktinasi ir tikina, kad tokie reikalavimai, anot jų, ne tik neproporcingi, bet ir kenkia šalies ekonomikai.
„Dabar pagal įstatymus norint pratęsti arba gauti leidimą gyventi būtina turėti tris darbuotojus. Taigi mes savo pinigus investavome Lietuvoje, o mus negailestingai apgavo, nors mes daug ką darome Lietuvos gerovei ir be šio verslo, pavyzdžiui, Ukmergėje įgyvendiname projektą „Miesto puošmena“ ir t.t. Taisyklės tokios, kad jei nėra trijų darbuotojų, nėra ir leidimo gyventi. Juk mes neprašome pinigų, mes paprasčiausiai sakome: „Susitarėme dėl vienų žaidimo taisyklių, duokite mums nors 5-10 metų atsistoti ant kojų“. Tai lyg trigubai išaugusi nuomos kaina. Juk jei toks dalykas įvyksta, žmogus tą pačią dieną keičia nuomotoją. Net norėjau protesto akciją paskelbti!” – piktinosi Andrejus.
„Juk bet kuris Rusijos pilietis, persikėlęs į Lietuvą – pabėgėlis. Paprasčiausiai kai kurie tai padarė 2011-2014 metais, nelaukdami baudžiamųjų bylų, mirčių, kalėjimų ir t.t. Atvažiavau kaip verslo migrantas ir laikiausi visų įstatymų. Nepakanka, kad esame pabėgėliai, nors ir turime verslo migrantų statusą, nepakanka, kad atvežėme į Lietuvą pinigų, pradėjome verslą, prieš kelerius metus įkurtame versle dar turime įdarbinti tris lietuvius“, - rankomis skėsčiojo rusas.
Verslininkas pabrėžia, kad įstatymo autorių nedomina, ar atvykusiųjų verslas yra pelningas, koks yra darbo krūvis ir ar pakanka darbo trims darbuotojams. „Štai toks požiūris į pabėgėlius ir į investuotojus“, - piktinosi jis.
„Vien per pastaruosius vienerius metus pusė mano pažįstamų žmonių išvyko iš Lietuvos, nes investuotojas labai jautriai reaguoja į žaidimo taisyklių pažeidimus. Nėra pasitikėjimo. Noras investuoti esant tokiam valstybės požiūriui į investuotoją dingsta. Aš irgi jau išvažiuočiau, jei nedalyvaučiau miesto projektuose, jei dukra jau penkerius metus nesimokytų lietuviškoje mokykloje. Gal ir išvažiuosiu. Kitose šalyse dabar finansinės sąlygos migrantams palankesnės ir patogesnės“, - svarstė Andrejus.
A. Dudėnas: vietoje trijų darbuotojų – trys atlyginimai
Vidaus reikalų ministerija informuoja, kad leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo užsieniečiams pagrindai ir sąlygos yra nustatyti Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, tarp jų ir taikomi užsieniečiams, kurie kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo savarankiškos teisėtos veiklos (verslo) Lietuvos Respublikoje pagrindu.
Pasak ministerijos, 2014 m. birželio 26 d. priimtu įstatymu reikalavimai buvo pakeisti, t. y. pagal nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusius įstatymo 45 straipsnio pakeitimus, leidimui laikinai gyventi išduoti užsieniečiui nepakanka tik ketinti užsiimti savarankiška teisėta veikla (verslu) Lietuvos Respublikoje (įsteigti ar įsigyti įmonę Lietuvos Respublikoje), kaip buvo iki tol.
Pakeitimais buvo nustatyti aukštesni reikalavimai – leidimas laikinai gyventi savarankiška veikla (verslu) užsiimančiam užsieniečiui išduodamas, jeigu užsienietis jau tam tikrą laiką realiai užsiima teisėta veikla Lietuvoje (įmonė ne mažiau kaip 6 mėn. vykdo veiklą), įmonės nuosavo kapitalo (turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkst. eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkst. eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, įmonėje įsteigtos 3 darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Užsieniečiui, ketinančiam pradėti teisėtą veiklą Lietuvoje, pagal teisės aktų nuostatas gali būti išduodama viza (Šengeno arba nacionalinė, kuri išduodama iki 12 mėn. buvimo laikotarpiui).
„Pažymėtina, kad priimant minėtus įstatymo pakeitimus, buvo numatytos pereinamojo pobūdžio nuostatos, t. y. leidimą laikinai gyventi užsienietis galėjo pakeisti ankstesnėmis sąlygomis, pateikęs atitinkamą prašymą iki 2015 m. gegužės 1 d. Po šios datos leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo Lietuvoje pagrindu gali būti pakeistas tik atitinkant įstatymo 45 straipsnyje nustatytas sąlygas, tarp jų ir reikalavimą įmonėje įsteigti ne mažiau kaip tris darbo vietas, kuriose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, - skelbia ministerija. - Taip pat svarbu pažymėti, kad leidimo laikinai gyventi gavimo sąlygos (susijusios su aukštesniais reikalavimais – užsieniečio investuotoms lėšoms, įsteigtoms darbo vietoms) taikytinos tik tiems užsieniečiams, kurie atvyksta užsiimti ar užsiima Lietuvoje teisėta veikla (verslu) ir tuo pagrindu siekia gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi“.
Vyriausybė šių metų balandžio 13 d. nutarimu Seimui pateikė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuris susijęs su sąlygomis, taikomomis atvykti ir apsigyventi Lietuvoje užsieniečiams verslo ir darbo tikslais.
Tačiau šiuo projektu nesiūloma keisti reikalavimo įmonėje įsteigti ne mažiau kaip tris darbo vietas, kai užsienietis siekia gauti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos (verslo) pagrindu.
Siūloma keisti vieną iš sąlygų – darbo vietose galėtų būti įdarbinti ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, bet ir kitų ES valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai.
Be to, projektu siūloma nustatyti palankesnes sąlygas – galimybę iš karto su užsieniečiu atvykti šeimos nariams (šiuo metu tokia galimybė nustatyta tik daugiau investuojantiems užsieniečiams) bei išduoti ilgiau galiojantį leidimą laikinai gyventi.
Savo įžvalgomis šiuo klausimu Seimui pateiktame projekte pasidalino socialdemokratas Arūnas Dudėnas.
„Siūlau keisti taip vadinamąjį trijų lietuvių taisyklę ir vietoje trijų darbo vietų sukūrimo užsieniečio reikalauti išmokėti trijų minimalių atlyginimų dydžio atlyginimą. Šis pakeitimas padėtų tokiai įmonei pačiai spręsti, priimti tris darbuotojus ar vieną, tačiau su didesniu atlyginimu. Man atrodo, tokiam siūlymui palaikymas Seime yra, manau, kad laikui bėgant galima būtų peržiūrėti ir kitus įstatyme numatytus reikalavimus“, - interviu DELFI teigė politikas.
Jo teigimu, kritikuojantieji šį siūlymą abejoja, kam Lietuvai reikia tiek užsieniečių, kai patys Lietuvos piliečiai susiduria su įdarbinimo sunkumais. „Mes vis dėlto į tai reaguojame teigdami, kad užsienietis šiuo atveju atvyksta čia, išlaiko save ir savo šeimą. Jis perka prekes mūsų parduotuvėse, moka mokesčius ir teikia naudą mūsų valstybei. Kadangi Lietuva susiduria su itin rimta emigracijos problema, nemanau, kad šie asmenys čia atvykdami taps šaliai didele problema. Svarbiausia, kad jie iš mūsų valstybės neprašo jokios pagalbos“, - samprotavo A. Dudėnas.
Jo teigimu, taip pat būtina kurti sąlygas laisvai samdomiems aukštos kvalifikacijos specialistams atvykti ir dirbti Lietuvoje. Politikas prognozuoja, kad jo pateiktas projektas kaip ir Vyriausybės siūlymas po aptarimo komitetuose bus svarstomi Seime birželio mėn. pradžioje.
Nuolaidos startuolių steigėjams
Balandžio 13 d. Lietuvos Vyriausybė patvirtino ir perdavė parlamentui pataisymus, susijusius su užsieniečių buvimo šalyje tvarkos supaprastinimu. „Dėmesys visų pirma skiriamas inovatyvaus verslo steigėjams, paklausių profesijų atstovams, Lietuvoje besimokantiems ir kvalifikaciją įgyjantiems asmenims“, - teigiama Vyriausybės parengtame dokumente.
Naujuosiuose pakeitimuose siūloma numatyti naują pagrindą suteikti leidimą gyventi – leisti laikinai šalyje gyventi startuolių steigėjams kartu su jų šeimos nariais ir išduoti jiems leidimą gyventi per trumpesnį laiką. Gavę tokius leidimus jie privalo steigti įmonę ir pradėti veiklą.
Taip pat siūloma Vyriausybei sudaryti sąrašą profesijų, kurioms būtina aukšta kvalifikacija ir kurių atstovų Lietuvoje trūksta. Užsieniečiams, įgijusiems šias profesijas, leidimas gyventi Lietuvoje bus išduodamas per 1 mėnesį, o skubos tvarka – per 15 dienų. Dabar šis laikotarpis siekia 1-4 mėnesius.
Taip pat siūloma laikiną leidimą gyventi išduoti užsieniečiams, gaunantiems mažesnes pajamas. Šiuo metu darbdavys įsipareigoja aukštą kvalifikaciją turintiems užsieniečiams mokėti dviem bazinėms algoms prilygstantį atlyginimą. Šią sumą siūloma mažinti iki 1,5 bazinės algos (nuo 1470 iki 1102 eurų).
