Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas įspėja, kad taip kalbėdami darbdaviai nori išlošti du kartus.
„Darbdaviai labai gudriai žaidžia – nori, kad būtų sumažintos įmokos į „Sodrą“ ir dar jiems nereikės mokėti išeitinių kompensacijų, tai įsivaizduokite, koks jiems gaunasi pliusas“, – DELFI sakė jis.
Susitarė, kad reikia
Trečiadienį Vyriausybės atstovai ir Seimo frakcijų seniūnai susitarė, kad ilgiau nei 3 metus vienoje darbovietėje išdirbusiems atleidžiamiems darbuotojams atitinkamo dydžio išmokos turėtų būti mokamos iš Garantinio fondo.
Nors anksčiau kalbėta, kad gali būti kuriamas naujas Ilgalaikio darbo išmokų fondas, apsispręsta, kad jam priskirtas funkcijas gali atlikti jau veikiantis Garantinis fondas, iš kurio mokamos išmokos bankrutavusių įmonių darbuotojams.
Tai DELFI patvirtino premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.
Ji taip pat sakė, kad kol kas jokios anksčiau patvirtintos fondo nuostatos nebuvo aptarinėjamos ar keičiamos.
Svarstydami naujojo Darbo kodekso projektą Seimo nariai yra pritarę, kad išeitines išmokas darbuotojams, kurie atleidžiami dėl darbdavio kaltės ir vienoje darbovietėje išdirbę daug metų, ateityje mokėtų ne tik darbdavys, bet ir specialus fondas.
Daugiau nei 20 metų stažą turintiems darbuotojams išmoka iš fondo sudarytų 4 jų vidutinius darbo užmokesčius (VDU), 10–20 metų – 3 VDU, 5–10 metų – 2 VDU, 3–5 metus – 1 VDU.
Seimas taip pat yra sutaręs, kad darbdavio mokama išeitinė išmoka turėtų siekti 1 VDU, jei darbuotojas dirbo ilgiau nei metus ir 0,5 VDU, jeigu trumpiau.
Išeitinių išmokų fondo įstatymo projekte numatyta, kad viena išmoka negalėtų viršyti Statistikos departamento skelbiamo ketvirčio šalies ūkio 1,5 VDU, kuris šiuo metu yra maždaug 760 eurų.
Darbdavių mokamas įmokas į fondą kiekvienais metais turėtų nustatyti iš trijų nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų narių, trijų darbdavių asociacijų atstovų ir trijų atstovų iš Vyriausybės sudaryta taryba. Šios įmokos negalėtų būti mažesnės nei 0,1 proc. ar didesnės nei 1 proc. nuo pajamų pagal kurias mokamos įmokos į „Sodrą“.
DELFI primena, kad šiuo metu darbdaviai atleidžiamiems darbuotojas išmoka 1–6 mėnesių išeitinę išmoką priklausomai nuo jų stažo įmonėje.
Įžvelgia grėsmę
V. Sutkus sakė, kad fondo atžvilgiu išlieka skeptiškas, nes dar nėra aiškių garantijų, kad į jį mokamos įmokos tikrai turės būti daromos atitinkamai mažinant įmokas „Sodrai“.
Seimui pateiktame vadinamojo socialinio modelio įstatymų pakete yra numatyta, kad „Sodros“ įmokos tarifas 12 metų iš eilės kasmet mažėtų po 1 proc. punktą, numatant, kad bazinė pensija bus finansuojama iš biudžeto.
„Gali būti taip, kad fondas bus įvestas, o įmokos „Sodrai“ nesumažintos. Realiai tai reikštų dar didesnį darbo jėgos apmokestinimą negu yra dabar“, – DELFI sakė V. Sutkus.
Darbdavių atstovui nerimą kelia ir vis didėjantis fondo apetitas bei didėjančios apimtys. Jis sakė, kad pradžioje kalbėta apie 0,3 proc. dydžio įmokas, paskui jos išaugo iki 0,7 proc., o dabar gali jau ir 1 proc. nepakakti.
„Svarbiausia, kad nepadidėtų mokestinė našta. Matome grėsmę, kad ji gali padidėti. Dėl to sakome, kad galbūt, bent jau šiame etape, nuo fondo būtų geriau susilaikyti ir palikti tai vėlesniam laikui, nemažinant išeitinių“, – kalbėjo V. Sutkus.
Nori dvigubos naudos?
Su tokiais V. Sutkaus pareiškimais nesutinka A. Černiauskas, kuris pasakojo, kad renka statistiką iš „Sodros“ ir darbo biržos – kiek darbdaviai sumokėjo išeitinių kompensacijų per praėjusius metus ir kiek, skaičiuojant nuo darbo užmokesčio, jiems reikės įmokėti į fondą.
„Tai man atrodo, padarius pirminę analizę, kad tas skaičius nelabai skirsis. Jeigu kai kurie darbdaviai išmokėdavo išeitines kompensacijas, tai jie dabar solidariai tą pačią sumą įneš į fondą“, – aiškino profsąjungų lyderis ir pabrėžė, kad nesutinka, jog dėl fondo gali didėti mokesčiai.
A. Černiauskas aiškino, kad iš sumažintų „Sodros“ įmokų likusiomis lėšomis darbdaviai galės padengti įmokas į fondą (o ir jos gali būti mažesnės nei 1 proc.).
„Ir dar jiems nereikės mokėti išeitinių kompensacijų. Taip jie nori du kartus išlošti“, – pastebėjo pašnekovas.
Fondo prasmė
A. Černiauskas aiškino, kad išeitinė išmoka yra tam tikras mokestis, kurį darbdavys darbuotojui moka už lojalumą įmonei.
„Jei darbuotojas ilgai dirba konkrečioje įmonėje, tai jis gauna išeitinę kompensaciją už tai, kad jis ilgą laiką jai kūrė pridėtinę vertę. Anksčiau tas kompensacijos mokėjimas krisdavo tai pačiai įmonei ir ji turėdavo išmokėti tą kompensaciją. Įmonės, kurios kartais įbėgdavo į inovacijas, naujas technologijas, o jos mažina darbo jėgos poreikį, susidurdavo su tam tikrais ekonominiais sunkumais.
Pirma, kainuoja įdiegimas, antra, atleisti darbuotojus teisėtai norinčios įmonės patirdavo ganėtinai didelius ekonominius kaštus. Todėl jau seniai siūlėme, kad reikėtų pereiti prie draudiminio įvykio modelio ir tas išmokas mokėtų fondas.
Verslas pastoviai įmokėtų tam tikrą sumą – procentą nuo darbo užmokesčio fondo, o susidūręs su ekonominiais sunkumais ar atsiradus perteklinei darbo jėgai, galėtų atleisti ir nepajaustų didelio smūgio vienu metu“, – kalbėjo jis.
Profsąjungų lyderio manymu, tai gerai, nes mažina socialinę įtampą tarp verslo ir darbuotojų – darbuotojai žino, kad tikrai gaus visą išmoką, o verslas žino, kad atleisdamas darbuotoją yra iš anksto sumokėjęs visas išeitines kompensacijas.
„Taip pat jau veikia Garantinis fondas – verslas solidariai susideda ir kokios nors įmonės bankroto atveju, iš jo išmokama išmoka. Tie patys įmonės kreditoriai yra patenkinti, nes anksčiau reikėdavo pirmiausia atsiskaityti su darbuotojais, o tik paskui su kreditoriais.
Vadovaudamiesi ta pačia analogija ir siūlėme, kad būtų įvestas tas fondas ir nebūtų konfliktų tarp darbdavio ir darbuotojo, kaip buvo ekonominio sunkmečio metu, kai reikėjo atleisti darbuotojus ir įmonės jau susidūrusios su ekonominiais sunkumais stengdavosi juos atleisti sumokant kuo mažesnes išeitines. Reikėdavo profesinėms sąjungos įsikišti, kad išeitinės būtų išmokėtos kaip priklauso“, – pasakojo A. Černiauskas.
Vienintelis neigiamas A. Černiausko matomas aspektas fonde yra tai, kad dar neaišku, kokia tvarka išmokos iš jo bus mokamos.
„Politikai įvairiai kalba: tai apriboti jų dydį, tai nemokėti, kol žmogus susiras darbą. Konkretaus įstatymo, kuris dabar turėtų vadintis Garantinio fondo įstatymo pakeitimo įstatymas, dar nematėme“, – sakė jis.
