Tuo metu su partijos rinkimų programa susipažinęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas dr. Žilvinas Martinaitis A. Zuoko pažaduose įžvelgia „šventąjį populizmo trikampį“.

„Man labai patiko tas ne tik šios, bet ir kitų partijų programose pasikartojantis šventasis populizmo trikampis: didinsim išlaidas, mažinsim mokesčius ir užtikrinsime fiskalinę drausmę“, – sakė jis.

Matuos pagal laimės indeksą

Trečiadienį LLS pristatė Laimingos ir turtingos Lietuvos programą, kurioje visuomenės progresą siūloma vertinti ir politines iniciatyvas rengti atsižvelgiant ne tik į makroekonominius rodiklius, bet ir į vadinamąjį laimės indeksą.

Anot A. Zuoko, laimės ekonomikos pagrindas – gerai išvystytos viešosios paslaugos, tvarus socioekonominis vystymasis, ekologiška aplinka, į žmonių poreikius atsižvelgianti valdžia.

„Galvodami apie Lietuvos ateitį turime mąstyti kūrybiškai ir įstatymų leidyboje pritaikyti inovatyviausius konceptus, orientuotis ne tik į ekonominių rodiklių gerinimą, bet ir į žmonių savijautos, pasitikėjimo savimi ir bendruomene didinimą“, – aiškina buvęs Vilniaus miesto meras.

A. Zuoko įvardintą laimės indeksą kas 18 mėnesių rengia Jungtinės Tautos. 2013–2015 metais Lietuva šiame indekse buvo 60 vietoje, palyginimui, Latvija – 68, Estija – 72. Pirmą vietą užėmė Danija, o paskutinę (157) – Burundis (Afrika).

A. Zuokas pasisakė už stiprią Europos Sąjungą (ES) ir NATO, regioninį bendradarbiavimą.

„Mūsų manymu, 2020 metais vidutinis atlyginimas Lietuvoje gali pasiekti 1450 eurų (su mokesčiais). To pasiekti galima telkiant dėmesį į verslo atgimimą, jo skatinimą, mokesčių sistemos ir darbo santykių paprastinimą, atsakingą ES paramos naudojimą, regioninę politiką, verslo socialinio atsakingumo skatinimą“, – dėstė LSS lyderis.

Jis taip pat teigė, kad minimalus mėnesinis atlyginimas 2017 metais turėtų siekti 450 eurų ir pasisakė už „Sodros“ lubų įvedimą.

Mažins Seimo narių skaičių

Dar vienas A. Zuoko rinkimų programos punktas – moderni ir sąžininga valdžia.

„Reikia Seimo narių skaičių sumažinti iki 101, jo nario kadencijos prailginti iki 5 metų (nes jie nespėja įgyvendinti reformų). Reikia geresnės įstatymų leidybos – įkurti Valstybės strateginio planavimo institutą ir peržiūrėti valstybės tarnybos motyvavimo ir karjeros sistemą“, – dėstė jis.

A. Zuokas taip pat pristatė specialią Lietuvos išsaugojimo programą, kurios pagrindas – 3 vaikų politika.

„Tam reikia nemokamų valstybinių ir savivaldybių darželių, mokestinių lengvatų auginantiems vaikus, – kalbėjo LSS lyderis. – Taip pat reiktų įteisinti dvigubą pilietybę, skatinti atvykti kvalifikuotus darbuotojus, vystyti pagalbinio apvaisinimo tvarką ir pradėti valstybinio būsto ilgalaikės nuomos programą.“

A. Zuokas taip pat akcentavo kokybišką švietimo ir ugdymo sistemą, sveiką gyvenseną.

Įžvelgia disonansą

VU TSPMI politologas dr. Liutauras Gudžinskas priminė, kad Butanas turbūt pirmasis iškėlė laimės ekonomikos idėją, viską sustygavo pagal laimės indeksą, bet realiai jų pasiekimai yra kuklus – indekse yra 84 vietoje.

„Bendrasis laimės indeksas ne visada parodo realią situaciją“, – pažymėjo jis.

L. Gudžinskas neturėjo pastabų A. Zuoko ekonomikos skatinimo priemonėms, tačiau pastebėjo tam tikrą disonansą, nes laimės ekonomika labiau orientuojasi gerovės politiką.

„Trūksta informacijos apie psichinę sveikatą, kuri yra labai svarbus dalykas kuriant laimės ekonomiką“, – pridūrė politologas.

Jo kolega dr. Vytautas Kuokštis pagyrė LSS už programą su daug įdomių pasiūlymų, bet jam pritrūko detalių ir analizės.

„Problema yra tai, kaip galima viską suderinti, nekeliant mokesčių, išlaikant fiskalinę discipliną ir išlaikant tas pačias viešąsias funkcijas arba netgi jas praplečiant, ir dar kaupiant rezervą“, – dėstė jis.

Tuo metu apie „šventąjį populizmo trikampį“ kalbėjęs Ž. Martinaitis, taip pat sukritikavo pakankamai nerealistiškus pažadus apie vidutinius ir minimalius atlyginimus.

„83,6 proc. atliktų tyrimų rodo, kad išgalvoti skaičiai atrodo patikimiau, kai juos pateikiame po kablelio“, – juokavo jis.

Politologas pastebėjo, kad tai yra svarbu, nes gyventojų laimės niekaip nepaskatina tai, kad politikai sugebėjo jų viltis sukelti, o po to jos kiekvienais metais dūžta.