Tarybos nariai baiminasi, jog šis Vyriausybės nutarimas atvėrė kelią trims Gariūnų turgavietę eksplotuojančioms įmonėms be jokio konkurso ar žemės sklypų aukciono 99 metams neteisėtai gauti daugiau nei 38 hektarus žemės, kurios minimali vertė siekia daugiau nei 100 mln. litų.
Taipogi kreipimosi autoriai spėja, jog minėtasis nutarimas kartu yra priedanga įteisinti nelegaliai turgavietės teritorijoje pastatytus statinius, kartu "pridengti" kitus su turgavietės eksploatavimu susijusius pažeidimus, padarytus iki turgavietės pripažinimo valstybinės svarbos projektu.
"Manome, kad šis nutarimas šiurkščiai pažeidžia Gariūnų turgavietėje dirbančių smulkiųjų ir vidutinių verslininkų interesus, kyla reali grėsmė, jog šie prekiautojai turgavietės savininkų bus spaudžiami mokėti žymiai didesnius mokesčius nei iki šiol", - sakoma kreipimesi, kuriame taip pat keliama abejonė, ar apskritai minimoje teritorijoje bus išlaikyta turgavietė.
Didžiausią Lietuvoje turgų - Vilniuje esančius Gariūnus - liepos viduryje Vyriausybė pripažino valstybinės reikšmės verslo projektu.
Gariūnų turgaus modernizavimo projektą paruošė trys jį eksploatuojančios įmonės -"Jurgena", "Posūkis" ir "Geruda".
Žiniasklaidoje skelbta, kad įgyvendinant Gariūnų modernizavimo projektą per ateinantį dešimtmetį būtų investuota iki 50 mln. litų.
Nuo 1990 metų bendrovės skelbia investavusios į Gariūnus beveik 30 mln. litų ir sumokėjusios beveik 63 mln. litų mokesčių valstybei.
Šiuo metu Gariūnų turgavietėje dirba apie 10 tūkst. smulkiųjų ir vidutinių verslininkų.