Tokią tvarką, kai nuo žmogaus nulupami devyni kailiai vien už tai, kad jis nori gyventi geriau, valdžia vadina solidarumu.

O ekonomistai tokią sistemą vadina didele yda, nes sveikieji neturi motyvacijos daug mokėti, o tie, kurie sumoka mažai, bet serga, yra motyvuoti gauti kuo daugiau paslaugų.

Nemato logikos

Jau tampa tradicija, kad kasmet artėjant gegužei, kai visi pagal individualią veiklą ar verslo pažymėjimą dirbantys asmenys privalo susimokėti mokesčius už praėjusius metus, „Vakarų ekspreso“ redakciją pasiekia ne vieno pasipiktinusio klaipėdiečio skambutis.

Pirmą kartą nusprendusieji užsiimti individualia veikla dažnai nustemba sužinoję, kiek jie turės atseikėti „Sodrai“. Ypač skaičiai suglumina tuos, kuriems iš individualios veiklos gaunamos pajamos – tik šalutinis uždarbis.

Paprastai žmonės tikisi, kad, dirbdami nuolatinėje darbovietėje, kur kiekvieną mėnesį nuo atlygio „Sodrai“ pervedama 9 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka, jie jau ir taip yra užsitikrinę, kad ligos atveju gaus gydymą. Tad žinia, kad PSD mokestį jie turi sumokėti ir nuo tų pajamų, kurias uždirbo iš šalutinės veiklos, daugeliui skamba nelogiškai.

„Pagalvokite, kur logika, jei tą patį mokestį moki net kelis kartus? Dar suprasčiau, kad tai būtų neskausmingas mokestis, o dabar „Sodrai“ reikia atseikėti didžiules sumas. O kai rimtai susergi, neretai dar ir ligoninėje kone už viską turi mokėti“, – piktinosi klaipėdietė Dangira.

Moters įsitikinimu, tokia tvarka tikrai neskatina žmonių dirbti legaliai ir rodyti visas pajamas.
„Dar daugiau – tokia tvarka kelia pyktį ir taip gadina sveikatą“, – piktinosi klaipėdietė.

Iš pagrindinėje darbovietėje uždirbamos algos Dangirai verstis sunku, tad moteris laisvalaikiu legaliai užsiima individualia veikla. Tad papildomai per praėjusius metus jai pavyko dar užsidirbti kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų.

„Tai, kad nuo tų pajamų turiu sumokėti mokesčius Mokesčių inspekcijai, savaime suprantama. Bet, kai sužinojau, kad už šias pajamas dar ir „Sodrai“ kartu su PSD turiu beveik 300 eurų mokesčių, buvo labai pikta“, – pasakojo klaipėdietė.

Kitas klaipėdietis Dainius su tokia, pasak jo, neteisybe susiduria jau daugybę metų. Vyras skaičiuoja, kad jis moka net trigubą PSD mokestį – nes dirba dviejose darbovietėse ir dar užsiima individualia veikla.

„Paskaičiavau, kad aš kasmet vieną mėnesį dirbu „už ačiū“, nes vieno mėnesio atlyginimas atitenka PSD mokesčiui sumokėti. Raminu save nebent tuo, kad, atgulęs į ligoninę, ramia sąžine galėsiu gydytojams neduoti kyšio“, – pusiau juokais, pusiau rimtai pasakojo Dainius.
Tokių pavyzdžių – begalės.

Solidarumo principas

Keičiasi valdžia, ministrai, bet PSD mokesčio prievolė nepajudinama, nors mokėjęs du ar net tris PSD mokesčius negali tikėtis, kad ligoninėje tave gydys du gydytojai arba gausi dvigubai daugiau procedūrų nei kitas palatos draugas, mokėjęs tik vieną PSD mokestį.

„Šis klausimas kelia diskusijas jau daugybę metų, tačiau tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nuo visų pajamų mokamos PSD įmokos yra nelogiškos ar neteisingos“, – atkerta Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.

Dangutė Mikutienė

Ji akcentavo, kad Lietuvos sveikatos draudimo sistema paremta solidarumo principu.

„Būtent šis principas, kai sveikas moka už sergantįjį, užtikrina sveikatos priežiūros paslaugų teikimą tiems asmenims, kurie dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir užsidirbti. Lietuvoje dažnai galvojama, kad dirbantys asmenys PSD įmokas moka tam, kad patys galėtų naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau tikrovė kiek kitokia“, – paaiškino D. Mikutienė.

Politikė priminė, kad gydymo paslaugos asmenims teikiamos neatsižvelgiant į jų sumokėtų įmokų dydį, t. y. nesvarbu, kokio dydžio PSD įmoką asmuo sumokėjo, jam turi būti užtikrinama tokios pat kokybės paslauga.

„Visuomenei senėjant mažėja ir PSD įmokas mokančių žmonių skaičius. Mūsų šalyje daugiau negu pusė visų apdraustųjų yra asmenys, kurie dėl objektyvių priežasčių patys įmokų nemoka, nes yra bedarbiai, vaikai, neįgalieji, senatvės pensininkai ir kiti. Taigi, savaime suprantama, kad kiekvienas dirbantis žmogus privalo solidariai prisidėti prie sveikatos draudimo lėšų kaupimo. Nepamirškime, kad dirbantys jauni žmonės augina vaikus, turi vyresnio amžiaus tėvus, kuriems reikalinga sveikatos priežiūra, galų gale, anksčiau ar vėliau ir patys pasensime“, – kodėl kelis kartus PSD mokestį mokantys lietuviai turėtų būti solidarūs, aiškino D. Mikutienė.

Gydymas – brangus reikalas

Valdžios institucijos akcentuoja, kad, nesant solidarumo principo, žmogus galėtų tikėtis paslaugų tik už tiek lėšų, kiek yra įmokėjęs įmokų. Esą ar kuris nors norėtų išgirsti, kad jo gydymui nepakankamai sukaupta lėšų.

Kad gyventojams būtų paprasčiau suvokti, kiek realiai kainuoja sveikatos priežiūros paslaugos, galima apsilankyti portale www.epaslaugos.lt. Čia esančioje paskyroje „Sveikatos apsauga“, be kitos informacijos, yra nurodytos paslaugų, už kurias gydymo įstaigoms sumokama PSD fondo lėšomis, kainos.

Pavyzdžiui, tulžies pūslės pašalinimo operacijos kaina gali siekti nuo 739 iki 1 420 eurų, o kai kurių vėžiu sergančių žmonių gydymas per metus kainuoja 30 tūkst. eurų ar daugiau.

Tačiau visai neseniai „Vakarų eksprese“ buvo aprašyta situacija, kad Klaipėda nebeturi valdiško vaikų ortodonto, nes iki šiol buvusi specialistė išėjo į pensiją, o kiti šios srities specialistai valdiškai dirbti nenori. Tad akivaizdu, jog net ir kelis PSD mokesčius mokantys tėvai savo vaikus vis tiek privalo vesti pas privatų ortodontą ir mokėti didžiulius pinigus.

Sužinoti, kokia yra naujojo sveikatos apsaugos ministro Juro Poželos pozicija šiuo klausimu, nepavyko. Praėjusią savaitę paprašiusi klausimus pateikti raštu, ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė tik vakar popiet informavo, kad atsakymų iš ministro nesulauksime.

„Praėjusią savaitę ministras buvo komandiruotėje ir dabar labai užimta darbotvarkė, o klausimas reikalauja ilgesnio aptarimo“, – teisinosi ministerijos atstovė.

PSD įmokos, kaip atskiras mokestis, atsirado nuo 2009-ųjų, kai konservatorių Vyriausybės ir finansų ministrės Ingridos Šimonytės siūlymu ši įmoka buvo atskirta nuo gyventojų pajamų mokesčio.

Valstybinė ligonių kasa nuolat primena, kad PSD įmokos mokėjimas yra prievolė ir tik laiku sumokėjus nustatyto dydžio PSD įmokas garantuojama teisė gauti kompensuojamas gydymo paslaugas.

Asmuo yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu, jei dirba ir moka PSD įmokas – jas „Sodrai“ perveda darbdavys. PSD įmoką sudaro 9 proc. nuo apskaičiuotų pajamų: iš jų 3 proc. moka darbdavys, 6 proc. – darbuotojas.

Fiziniai asmenys, kurie vykdo individualią veiklą įsigiję verslo liudijimus, kas mėnesį moka fiksuotas 9 proc. minimaliosios mėnesinės algos. Dabar tokia mėnesinė PSD įmoka siekia 29 Eur. Kai kurie iš jų turi teisę PSD sumokėti kartą per metus, tačiau ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 d.

Valstybės PSD lėšomis draudžiami asmenys, gaunantys Lietuvos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją; Darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai; nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti; asmenys iki 18 metų; valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą; neįgalieji; moksleiviai; nuolatinių studijų studentai; vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų, auginantis du ir daugiau vaikų iki pilnametystės ir kt.

R. Vainienė: blogai, kad nėra konkrečių tarifų

Rūta Vainienė


Ekonomistė Rūta Vainienė tvirtina, kad nors PSD mokestis vadinamas draudimu, bet realiai nėra jokių postūmių, kad būtų įgyvendintas draudiminis principas.

„Jis ir liko toks perskirstymo dalykas ir tiek: vieni moka daug, kiti mažai, vieni serga, kiti – ne. Tai yra didelė yda, nes sveikieji neturi motyvacijos daug mokėti, o tie, kurie sumoka mažai, bet serga, yra motyvuoti gauti kuo daugiau paslaugų, nes juk lubų nėra. Net ir nuo minimalios algos sumokėjęs tuos beveik 30 eurų per mėnesį dabar gali gydytis viską – nuo slogos iki vėžio", - sako ji.

Ką reikėtų keisti? Modelių ir variantų yra visokių. Pavyzdžiui, galimi įmokų paketai – sumokėjęs vieną įmoką draudiesi nuo slogos, sumokėjęs didesnį tarifą – nuo rimtesnių ligų. Bet reikia pabrėžti, kad tokiu atveju turi būti nustatyti konkretūs tarifai, o ne procentas nuo visų pajamų.

„Pagrindinė bėda ir yra ta, kad PSD skaičiuojamas kaip procentas nuo pajamų. Tad vieni dabar sumoka tik 30 eurų, o kiti 3 500 ir visi gauna tas pačias paslaugas. Aiškinama, kad tokiu atveju neturintys pinigų, susirgę rimtesnėmis ligomis, bus pasmerkti mirčiai. Bet aš sakau, kad tokiu atveju turi funkcionuoti socialinės pašalpos ir paramos mechanizmas. Tada ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės būtų gydomi nepaisant jų sumokėtų įmokų", - teigia ekonomistė.