Tūkstančių kompanijų direktorius, turtuolis ar Rygoje klaidžiojantis pusaklis benamis? O gal kaip priedanga panaudota latvio verslininko tėvo tapatybė? O gal toks žmogus išvis neegzistuoja? Tokie ir dar daugiau panašių klausimų kilo žurnalistams pradėjus viešinti, kas slepiasi už šio latviško vardo ir pavardės.

Foto: .

Prieš kelerius metus kilęs skandalas dėl per Latviją suraizgyto pasaulinio ofšorinių kompanijų tinklo išgarsino E. Vanagelio pavardę ne tik kaimyninėje Latvijoje. Dar prieš porą metų šio žmogaus vardas buvo minimas įvairių teismų procesuose, kalbant apie papirkinėjimą, pinigų plovimą ir net ginklų kontrabandą.

Šio latvio pavardę vėl privertė prisiminti pasipylę nauji žurnalistiniai tyrimai, susiję su teisinių paslaugų įmonės „Mossack Fonseca“ nutekėjusiais dokumentais, taip vadinamu, „Panama Papers“ skandalu.

Sąskaitos Lietuvos bankuose

Kaip jau rašė portalas DELFI, „Fairfax Media“ ir „Huffington Post“ žurnalistų tyrimas atskleidė didžiulį kyšininkavimo ir korupcijos skandalą naftos pramonėje, susijusį su Monake įsikūrusia bendrove „Unaoil“. Minima, kad britų verslininkas Peteris Warneris naudojosi E. Vanagelio vardu sukurto ofšorinių kompanijų tinklo paslaugomis.

Žurnalistų tyrimas parodė, kad dar 2006 m. P. Warneris nurodė „Unaoil“ sumokėti ne mažiau nei 2 mln. JAV dolerių vienai iš E. Vanagelio vadovaujamų bendrovių. Žurnalistų turimoje sąskaitoje faktūroje nurodomos gavėjų bankų sąskaitos Lietuvoje, Austrijoje ir Vokietijoje.

Ukrainos ekonomikos ministerijos oficialūs dokumentai patvirtina, kad E. Vanagelis turėjo sąskaitas tiek Ūkio banke, tiek „Snore“. 2010 m. išleistame nurodyme dėl specialių sankcijų taikymo užsienio verslo subjektams minima „Drill Hellas SA“ kompanija Panamoje ir nurodomas įmonės vadovas E. Vanagelis bei jo sąskaita „Snore“. Panašiame Ukrainos ekonomikos ministerijos dokumente minima ir E. Vanagelio sąsaja su Ūkio banku.

Foto: DELFI
Foto: DELFI
Ūkio banko pastatas Kauno senamiestyje

Primename, kad Lietuvos bankas sustabdė banko „Snoras“ veiklą 2011 m. lapkritį, Ūkio banko – 2013 m. vasarį.

Švedijoje esančio Saugumo ir plėtros politikos instituto (Institute for Security & Development Policy) 2013 m. išleistame tyrime „Rusijos kriminalinių pinigų grėsmė: ES pinigų plovimo prevencijos įvertinimas“ daug dėmesio skiriama latvio E. Vanagelio istorijai.

Darbo autoriai Walteris Kego ir Alexanderis Georgieffas rašo, kad Rytų Europos valstybėse, nors jos ir priklauso Europos Sąjungai, nelegalių pinigų srautai iš Rusijos mafijos klesti, nes šalys „leidžia nelegalių pinigų srautus iš organizuoto nusikaltimo grupių iš Rusijos per savo finansines institucijas“.

Prieš trejus metus publikuoto straipsnio autoriai nurodo, kad Baltijos šalys dažniausiai tuo metu buvo pirmieji vartai Rusijos ir Ukrainos mafijos nelegaliam ar vogtam kapitalui nutekėti.

Darbo autoriai konstatavo, kad Rusijos mafija yra išvysčiusi glaudžius ryšius su įvairių valstybių nusikalstamomis grupuotėmis, todėl nuskambėjus skandalui dažnai yra priskiriamos tam tikros šalies, pavyzdžiui, Latvijos, nusikalstamoms grupuotėms, o ne Rusijos.

Būtent tokiame kontekste minimas ir E. Vanagelio ofšorinių įmonių tinklas. „Sukurta nusikalstama imperija yra griežtai kontroliuojama ir diriguojama, tačiau po paslapties šydu ir oficialiai valdoma netikrų asmenų“, - rašoma straipsnyje.

Niekam nepavyko akis į akį susidurti su E. Vanageliu

Kalbant apie po E. Vanagelio vardu paslėptą ofšorinių kompanijų tinklą nurodomos dvi svarbiausios įmonės: Rygoje registruota „International Overseas Service“ ir „Highway Investment Processing LLP“.

Įmonių oficialūs savininkai – E. Vanagelis ir S. Gorinas, tačiau prieš daugiau nei penkerius metus ofšorinių įmonių tinklą atskleidusiems žurnalistams taip ir nepavyko aptikti šių asmenų. Kiek bandė aiškintis žurnalistai, E. Vanagelis, jų žiniomis, buvo Rygoje gyvenantis benamis, buvęs gamyklos darbuotojas. Kelta versija, kad jis galėjo būti tapatybės vagystės auka.

Kituose straipsniuose rašoma, kad Latvijoje yra du E. Vanageliai, verslininkas sūnus ir jo tėvas, kurio vardu ir registruotos kompanijos.

Ryga
Foto: Shutterstock

Pagal žurnalistų turimus Didžiosios Britanijos įrašus, būtent įmonėse figūruoja du Erikai Vanageliai: abu registruoti tuo pačiu adresu Rygoje. Kai per pasaulį nuskambėjo E. Vanagelio vardas, sūnui buvo 44 metai (dabar – 49), tėvui – 71 (dabar – 76).

Žurnalistų kalbinti rygiečiai tikino, kad visgi ofšorinių kompanijų baronas E. Vanagelis – buvęs gamyklos darbuotojas, prastai matantis ir nevengiantis išgerti. Nepatvirtintais duomenimis, žiniasklaida skelbė, kad jam galimai buvo mokama po mažiausiai 1 tūkst. eurų kas mėnesį už tai, kad jis leistų naudotis tapatybe, tačiau pats latvis galėjo nežinoti, kokia veikla vykdoma jo vardu.

Tuo metu Re:Baltica.lv žurnalistai, bandę visais būdais susisiekti su vienu ar kitu E. Vanageliu, priėjo išvados, kad tikėtina, jog tokie asmenys išvis neegzistuoja.

Skandalai, susiję su Ukraina

Žurnalistų tinklui ICIJ paviešinus informaciją apie E. Vanagelį pradėjo lįsti ir už jo pavarde besislepiančių korupcijos apraiškų Ukrainoje.

Pranešta, kad įmonės, valdomos E. Vanagelio ir S. Gorino, laimėjo Ukrainai priklausančios naftos kompanijos „Chernomoreneftegas“ konkursą gręžinių įrangai įsigyti. Įsigijimo suma – 400 mln. JAV dolerių vertės. Konkurse dalyvavo tik dvi įmonės: Didžiojoje Britanijoje valdoma „Highway Investment Processing LLP“, kuri laimėjo konkursą ir valdoma S. Gorino, ir Naujojoje Zelandijoje registruota „Falcona Systems Limited“, vadovaujama iš Latvijos Inta Bilder.

Antroji konkurso dalyvė buvo įsteigta „Interhold“, kurios vadovas E. Vanagelis. Kaip tuomet nurodė Ukrainos savaitinis leidinys „Zerkalo Nedeli“ gamintojo kainomis šis „pirkinys“ būtų kainavęs vos 248,5 mln. JAV dolerių.

Į viešumą iškilo ir daugiau su Ukrainos buvusia valdžia ir latviškai vardais susijusių sandorių. Istorijose taip pat minimi latviai Juris Vitmanas, Elmar Zallapa.

2011 m. gegužę JAV teismas Oregone nustatė, kad JAV registruota bendrovė „Olden Group LLC“ nelegaliai pervertino 19 mln. JAV doleriais gripo vakciną, kurią įsigijo Ukrainos valstybė dar 2009 m. Atlikus detalesnė medicinos sektoriaus tyrimą nustatyta, kad apie 40 mln. JAV dolerių vertės vaistų įsigijimai buvo atlikti per tą patį ofšorinių kompanijų tinklą, kur pinigai keliavo per bankų sąskaitas Lietuvoje ir Latvijoje.

Kada prasidėjo šio ofšorinių kompanijų tinklo bendradarbiavimas su Ukrainos buvusia valdžia, neaišku, tačiau „bne intellinews“ rašo, kad draugystė galėjo prasidėti dar praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio vidury. Žurnalistų turimi duomenys rodo, kad jau tada E. Vanagelis,S. Gorinas ir E. Zallapa pradėjo registruoti kompanijas Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Panamoje.

Detales apie pasaulinį ofšorinių kompanijų voratinklį pasigavę žurnalistai E. Vanagelio pavardę siejo su pinigų plovimu, nusidriekiančiu nuo Meksikos narkotikų kartelio iki Azijos, Rusijos ir Moldovos mafijos.

Galimo pinigų plovimo mastai sumažėjo

Lietuvos bankas, užklaustas, apie E. Vanagelio turėtas sąskaitas bankrutavusiuose bankuose „Ūkio bankas“ ir „Snoras“, duomenų apie konkretų asmenį komentuoti negalėjo.

„Įstatymai nesuteikia teisės Lietuvos bankui viešai skelbti priežiūros tikslais gautos informacijos, tačiau vertinant pinigų plovimo per Lietuvą grėsmes, svarbu akcentuoti tai, kad Lietuvos finansų sektoriuje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, nerezidentų (užsieniečių – red.) aptarnavimo apimtis yra labai maža“, – komentavo Lietuvos banko Operacinės rizikos skyriaus viršininkė Eglė Kontautaitė.

Pasak jos, sustabdžius „Snoro“ ir Ūkio banko veiklą, nerezidentų aptarnavimo apimtis šalies finansų sektoriuje gerokai sumažėjo ir toliau mažėja.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šių metų pradžioje nerezidentų indėliai Lietuvos bankuose sudarė vos 2,3 proc. visų turimų indėlių sumos, o paskolos nerezidentams – vos 0,8 proc. visų suteiktų paskolų.