Jeigu įtarimai pasitvirtins, trijų jomis prekiavusių moteriškių laukia dideli nemalonumai. Juolab kad jos turėjo nemažus kiekius neaiškios kilmės prekių.

Panevėžio centriniame turguje 41 metų pagal verslo liudijimą dirbanti smulkioji verslininkė neteko beveik 100 vienetų galanterijos ir parfumerijos prekių, pažymėtų pasaulyje garsių gamintojų vardais. Toje pačioje turgavietėje dirbančiai 73 metų prekybininkei pareigūnams teko atiduoti 40 džemperių ir striukių, kurių prekiniai ženklai galbūt yra suklastoti.

Iš automobilių turguje prekiavusios 53 metų moters paimta beveik 70 galanterijos, parfumerijos ir kitų prekių, ant kurių buvo garsių gamintojų pavadinimai.

Panevėžio apskrities VPK atstovės Rasos Černauskaitės teigimu, dėl prekybos galimomis klastotėmis pradėti ikiteisminiai tyrimai. Dar vieną ikiteisminį tyrimą, susijusį su galbūt suklastotais prekių ženklais, pareigūnai yra pradėję metų pradžioje.

Keturi tyrimai dėl analogiškos veiklos pradėti pernai. Kol kas nė vienas nebaigtas.

Turgaus prekiautojai dėl galimų klastočių tikrinami periodiškai. Pareigūnai pastebėjo, kad po kiekvieno patikrinimo nuo prekystalių dingsta prekės, pažymėtos garsiųjų gamintojų vardais, bet po kurio laiko vėl atsiranda.

R. Černauskaitė, paklausta, ar automobilių turguje pareigūnai domėjosi ir ten parduodamais dėvėtais drabužiais, pasaulyje garsių gamintojų avalyne, atsakė, kad šį kartą jie dėmesį buvo sutelkę į naujas prekes.

Dėvėtų drabužių pardavėja nepasidavė

Gali būti, kad pareigūnai nenaujų prekių pardavėjus, prekiaujančius galimomis klastotėmis, apeina sąmoningai. Net ir nustačius, kad prekių ženklai yra suklastoti, pardavėjų kaltę įrodyti sunku.
Praėjusiais metais į pareigūnų akiratį patekusi dėvėtų drabužių pardavėja teisme pasiekė, kad būtų išteisinta. Panevėžio apygardos teismas patenkino jos prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą jai nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

Prieš tai prokurorai buvo priėmę nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, nes ji siūlė pirkti tik 5 klastotes: neva „Gucci“ striukę, „Hugo Boss“ ir „Nike“ bliuzonus ir sportines kelnes. Ir tai jų nespėjo parduoti. Tačiau pardavėja jautėsi niekuo dėta ir nesutiko, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas šiuo pagrindu. Jie siekė išteisinimo ir laimėjo.

Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad pareigūnų surinktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad verslininkė žinojo, jog minėtų drabužių, kuriais ji prekiavo, ženklai yra suklastoti. Ji dėvėtus drabužius įsigijo iš bendrovės 100 kg maišais.

Pardavinėdama legaliai įsigytus dėvėtus drabužius, nebūdama specialistė, ji negalėjo nustatyti, ar jos parduodamos prekės yra klastotės, ar originalios.

Atpažinti klastotę nelengva

Prekių ženklų atstovų asociacijos SNB – REACT, atstovaujančios 200 gamintojų, tarp jų ir gerai žinomiems pasaulyje, specialistas Kazimieras Saržickas teigia, kad naujų klastočių realizavimas daro gerokai didesnę žalą nei naudotų ar dėvėtų, nors prekyba pastarosiomis klastotėmis taip pat yra įstatymų pažeidimas.

Tikrintojai yra sutelkę dėmesį į naujas prekes, kurių prekiniai ženklai suklastoti, ir pastaruoju metu iš prekybos išimama vis daugiau tokių prekių.

„Dauguma atvejų pareigūnų mums perduotos ištirti prekės iš tiesų būna klastotės. Sveikintina, kad Lietuvoje vis aktyviau kovojama su prekyba klastotėmis“, – „Sekundei“ sakė jis.

K. Saržinskas pasakojo, kad įtariamų suklastotų prekių tyrimai atliekami Lietuvoje, konsultuojantis su gamintoju ar jo įgaliotu platintoju. Jie trunka nuo dviejų savaičių iki mėnesio, kartais, jeigu prekių daug, ir gerokai ilgiau.

Nustačius, kad prekės neoriginalios, jos sunaikinamos. Praėjusiais metais vien tik minėta asociacija sunaikino 38 tūkst. įvairių prekių, kurių prekiniai ženklai buvo suklastoti.

Pašnekovas patvirtino, kad klastotę galima įsigyti ir prestižinėje parduotuvėje, ir turguje. Kita vertus, turguje taip pat galima nusipirkti ir originalių žinomų gamintojų daiktų.

Asociacijos atstovo teigimu, nėra universalių požymių, pagal kuriuos būtų galima atskirti klastotę nuo originalo. Net ir turint šalia originalią prekę ne specialistui sudėtinga įvertinti, ar prekė nėra klastotė. Beje, pasitaiko ir gana kokybiškai pagamintų klastočių.

K. Saržinskas pataria rinktis patikimą pardavėją – firminę parduotuvę, įgaliotą pardavėją, kuriam galima grąžinti prekę ir pateikti pretenzijas. Daug ką apie prekės originalumą pasako ir kaina. Pasak jo, vardinė prekė negali kainuoti labai pigiai.

„Nerealu „Louis Voitton“ ar kito garsaus gamintojo rankinę nusipirkti už 20 eurų. Visgi yra žmonių, naiviai manančių, kad pigiai gali nusipirkti labai gerą, originalų daiktą. Kitiems gi svarbu pasipuikuoti garsiu vardu neišleidžiant daug pinigų, o kokybė ne tiek svarbi“, – tvirtino pašnekovas, pridūręs, kad prekės, ant kurių yra etiketės su garsiais ar žinomais gamintojų pavadinimais, rinkoje visada paklausesnės.

Į Lietuvą kalstotės atkeliauja iš įvairių šalių. Dažniausiai – iš Kinijos, Turkijos.

Tarp klastočių – ir saldumynai

Klastočių patekimą į rinką stengiasi užkardyti Lietuvos muitinė. Muitinės atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė sako, kad pernai muitinės pareigūnai sulaikė beveik 92 tūkstančius klastočių. Palyginti su 2014 metais, šis skaičius išaugo beveik tris kartus, tais metais buvo sulaikyta beveik 33 tūkst. suklastotų prekių.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį sulaikyta beveik 1 mln. 300 tūkst. prekių įtariant, kad jos pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises.

Daugiausia suklastotų daiktų aptinkama smulkiose pašto siuntose, kai internetu, dažniausiai iš Kinijos, užsakytais siuntiniais į Lietuvą siunčiami garsiais ženklais pažymėti drabužiai, sporto avalynė, mobilieji telefonai ir jų priedai, vaikiški žaislai, rankinės, piniginės, kvepalai ar kosmetika. Iš Indijos bandoma atsisiųsti suklastotų vaistų.

2015 m. pasitaikė atvejų, kai prekių klastotės per Lietuvos teritoriją keliavo ir vilkikais. Liepos mėnesį Marijampolės apylinkėse muitinės mobiliosios grupės pareigūnai sustabdė vilkiką, gabenusį daugiau kaip 9 tūkst. porų suklastotų „Nike“, „Adidas“, „Converse“ sportinių batelių.

Klastotės į Lietuvą bandomos gabenti ir lėktuvais vykstančių keleivių lagaminuose. Pietų Europos ar Šiaurės Afrikos kurortuose atostogaujantys lietuviai susigundo žemomis prabangiais ženklais pažymėtų daiktų kainomis ir pripildo savo lagaminus suklastotų drabužių, rankinių, akinių nuo saulės ir kitų smulkių prekių.

Šių metų pirmą ketvirtį muitinės pareigūnai sulaikė daugiau kaip 300 tūkst. Kinijoje pagamintų saldumynų klastočių (saldainių ir kramtomosios gumos). Didžioji dalis sulaikytų suklastotų prekių privačių asmenų buvo užsakytos internetinėse parduotuvėse ir siunčiamos į Lietuvą smulkiomis pašto bei kurjerių tarnybų siuntomis.

Muitinės pareigūnai sulaikę įtartinas prekes kreipiasi į prekių ženklų savininkus (jų atstovus) ir jas pateikia ekspertizei. Muitinės atstovės teigimu, prekių ženklų savininkų išvados beveik visada patvirtina, kad sulaikytosios prekės iš tiesų yra suklastotos. Gavus prekių klastojimą patvirtinančią prekės ženklo savininko (jo atstovo) išvadą, sulaikytos prekės neišleidžiamos į apyvartą ir dažniausiai yra sunaikinamos.

Pernai sunaikinta daugiau kaip 60 tūkst. sulaikytų prekių – klastočių. Minėtu laikotarpiu nustatyta, kad tik 1,8 proc. visų sulaikytų prekių buvo originalios.

G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė gyventojams, užsisakantiems prekes internetu, pataria atkreipti dėmesį į internetinės parduotuvės patikimumą, jeigu įmanoma – ir į prekės kokybę. Atkreipti dėmesį į prekinio ženklo išdėstymą, dizainą ir, žinoma, į prekės kainą. Maža prekės kaina – ženklas, kad galbūt siūloma klastotė.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje demaskuotas falsifikuotų chemijos prekių fabrikas Šiauliuose. Jame falsifikuota žinomų pasaulio kompanijų: „Ariel“, „Lenor“, „Vanish“, „Fairy“ ir kitų produkcija. Pranešta, kad rasta beveik 150 tonų žaliavos ar iš jos pagamintų produktų. Gamyba vyko antisanitarinėmis sąlygomis, nesilaikant higienos normų.