„Kadangi šiandien dėvėtų drabužių ir daiktų pasiūla jau gana didelė, ji nebeturėtų labai plėstis, turėtų keistis struktūra, atsirasti vis daugiau kokybiškesnių prekių“, – pastebi ji.
Svarbi pagalba skurstantiesiems ir ekologija
„Įvairios labdaros organizacijos Anglijoje renka dėvėtus drabužius ir pardavinėja juos ketindamos šitaip uždirbtus pinigus kam nors paaukoti. Tačiau krizė palietė ne tik Lietuvą, bet ir Angliją, iš kurios mes daugiausiai ir perkame drabužių savo parduotuvėms. Tam, kad pateiktume ne prastesnę pasiūlą, negu buvo prieš trejus metus, šiandien turime prekių išrūšiuoti ir nupirkti daug daugiau. Todėl truputį kyla ir kainos“, – pasakoja bendrovės „Pasaulio drabužiai“ rinkodaros vadovė Simona Palivonaitė
Anot O. Bložienės, dėvėti drabužiai visada visame pasaulyje buvo labai svarbūs. Dėvėtų drabužių rinka keitėsi, nes pasaulis susirūpino pagalba ir parama skurstančioms šalims, žmonės pradėjo mąstyti apie tai, kad reikia vartoti saikingiau, o įsigytus daiktus naudoti ilgiau.
„JAV labdaros organizacijos iš gyventojų surinktus drabužius siunčia į skurstančias šalis. Surinkti pinigai skiriami, pavyzdžiui, sveikatos priežiūrai“, – sako finansų ekspertė.
Anot jos, gyventojų pajamos Lietuvoje auga, žmonės leidžia sau įsigyti vis daugiau daiktų, vartojimas ir mada keičiasi labai gretai.
„Ypač jauni žmonės nori būti madingi, kiekvieną sezoną įsigyti vis naujų drabužių, todėl ir yra tiek daug padėvėtų drabužių. Taip pat žmonės nori įsigyti daugiau už mažesnę kainą arba mažai dėvėtus drabužius vėliau parduoti. Ypač tai galioja kalbant apie vaikiškus drabužius“, – sako O. Bložienė.
Dabar svarbiau nebe kiekybė, o kokybė
Škotijoje dėvėtų drabužių versle dirbanti lietuvė Rūta Kuzminskaitė pasakoja, kad drabužių gauna labai daug, tačiau per kelerius pastaruosius metus jų kokybė stipriai suprastėjo. Taip pat, sako ji, šiame versle yra trys žmonių kategorijos: „Viena klientų kategorija dėvėtus drabužius perka, nes nori sutaupyti. Kiti perka, nes jiems rūpi ekologija. O trečia dėvėtų darbužių pirkėjų grupė yra perpardavinėtojai.“
R. Kuzminskaitė užsimena, kad jų parduotuvėje dirbdavo net kaliniai, kuriems būdavo skiriami viešieji darbai.
„Škotijoje, kaip ir visoje Jungtinėje Karalystėje, yra daug dėvėtų drabužių ir daiktų, labdaros tradicijos čia labai gilios. Dėvėtų drabužių parduotuvių galima pamatyti net centrinėse miesto gatvėse“, – pastebi ji ir priduria, kad yra susiformavusi žmonių klasė, kuri nuolat dovanoja drabužius, ir ta, kuri nuolat juos perka.
„Kadangi šiandien dėvėtų drabužių ir daiktų pasiūla jau gana didelė, ji nebeturėtų labai plėstis. Turėtų keistis struktūra, atsirasti vis daugiau kokybiškesnių prekių. Dabar turėtų atsirasti ne kiekybė, o kokybė. Visiems prekybininkams, kurie ketina įtikti mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, tai didelė konkurencija“, – užsimena O. Bložienė.
Taip pat, sako ji, laikui bėgant ir visuomenei tampant vis brandesnei ir sąmoningesnei, patys gyventojai turėtų dar labiau įsitraukti į dėvėtų daiktų rinką: „Turėtume tiekti ne tik užsienio pasiūlytas prekes, bet ir Lietuvos. Manau, kad metams bėgant gyventojai taps vis aktyvesni.“
