Patikrinimą atlikusi Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba taip pat nustatė, kad 2013–2015 metais savivaldybės įmonei vadovavęs Arūnas Keserauskas kartu su jos valdyba dabar jau bankrutavusiai „Air Lituanica“ suteikė paskolų už daugiau nei 2 mln. eurų.
Auditoriai konstatavo, kad šios lėšos panaudotos neracionaliai, neefektyviai bei neaiškus jų ekonominis pagrįstumas ir tikslingumas.
Šiuo metu 5 mln. eurų nuostolį sukaupusi įmonė taip pat buvo nusprendusi paremti viešąją įstaigą „Žaliosios energetikos centras“, kuriai skyrė 18 tūkst. eurų. Šis lėšų panaudojimas taip pat įvardintas kaip neracionalus.
Negana to, VŠT 2014–2015 metais vykdė viešąjį pirkimą, kurio numatomos sudaryti sutarties vertė buvo iki 3 mln. litų (0,87 mln. eurų) be PVM, o sudarytos sutarties vertė buvo 2,9 mln. eurų (su PVM).
Pirkimą už tokią sumą turėjo vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisija, tačiau VŠT nusprendė tai padaryti pati.
Naujasis, praeitų metų pabaigoje paskirtas, VŠT vadovas Mantas Burokas tvirtina, kad įmonė turi ribotas galimybes susigrąžinti patirtus nuostolius.
„Tačiau mums labai svarbu kuo greičiau išsiaiškinti buvusių įmonės darbuotojų klaidas, nebaigtus ar taisytinus darbus ir kuo skubiau įgyvendinti auditorių rekomendacijas susijusias su skaidriu įmonės administravimu“, – sakė jis.
Žiniasklaidai išplatintame pranešime teigiama, kad VŠT pradėjo ar jau įgyvendino 80 proc. savivaldybės kontrolierių pateiktų rekomendacijų.
Tuo metu VŠT stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Sekmokas DELFI sakė, kad įmonės padėtis netgi sudėtingesnė nei galima pagalvoti iš audito ataskaitos.
Pinigai į balą
Auditorių išvadose teigiama, kad jie negalėjo patvirtinti, jog 2 309 578 eurų bendrovės lėšų, kurių daugiau nei 99 proc. skirta iki 2015 metų rugpjūčio mėnesio, buvo panaudotos racionaliai ir efektyviai, o sudaryti sandoriai buvo skaidrūs ar ekonomiškai naudingi bendrovei.
Patikslinama, kad dėl netinkamo viešųjų pirkimų organizavimo netinkamai panaudota 17 665 eurų; paramai skirta 18 tūkst. eurų; nepagrįstai priskaičiuotoms ir išmokėtoms premijoms – 19 396 eurų; nepagrįstoms reprezentacinėms, reklamos sąnaudoms – 12 286 eurų; įsigytoms teisinėms paslaugoms, kurių tikslingumo negalima įvertinti – 89 096 eurų; suteiktai abejotino tikslingumo paskolai – 2 143 188 eurų; neekonomiškoms darbuotojų sveikatos draudimo sąnaudoms – 8 859 eurų; už teniso aikštelių nuomą – 1 088 eurų.
Taip pat pažymėta, kad auditoriams nebuvo suteikta galimybė nustatyti, kiek bendrovės darbuotojų galėjo pasinaudoti teniso aikštelių paslaugomis bei įvertinti šių sąnaudų pagrįstumo.
Audito ataskaitoje įdomiai atrodo ir iš mažosios bendrijos „Trade Swiss“ už 1015,15 eurų pirktos kavos pupelės.
„Esamuose apskaitos dokumentuose (tik PVM sąskaitos faktūros) nėra direktoriaus ar jo įgaliotų asmenų patvirtinimo, kad šios išlaidos priskiriamos reprezentacinėms“, – nurodo auditoriai.
Dar vienas keistas punktas – 30 iš įmonės „Tiketa“ pirktų „Akropolio“ dovanų čekių už 1,5 tūkst. eurų.
„Pažymėtina, kad minėtame reprezentacinių sąnaudų nurašymo akte nurodyta, kad konkrečių asmenų (svečių), kurių naudai patiriamos reprezentacinės sąnaudos, skaičius yra 7”, – rašoma ataskaitoje.
Nelabai aišku, kodėl 7 asmenims reikėjo 30 čekių.
Galiausiai auditoriai apibendrina, kad: „Iš pateiktų apskaitos dokumentų nėra galimybės įvertinti, ar ir kaip dovanų čekiai yra susiję su bendrovės, jos veiklos pristatymu ar kaip jie reprezentuoja Lietuvą“.
Yra svarbesnių klausimų
A. Sekmokas teigė, kad audito ataskaitoje pateikta informacija VŠT stebėtojų taryboje dar neaptarta, bet tai bus padaryta artimiausiame posėdyje.
Vis dėlto, jo paties manymu, su neaiškios paskirties išlaidomis susiję klausimai yra pakankamai smulkūs, lyginant su tais kaštais, kurie sudedami į šilumos kainą.
„Tai yra ne šimtai ir ne tūkstančiai eurų, bet, matyt, milijonai“, – sakė jis.
Kaip pavyzdį A. Sekmokas pateikė vadinamąją Vilniaus tarybos nario Juozo Imbraso bylą, pagal kurią su VŠT nuomos sutartį pasirašiusi „Vilniaus energija“ dėl netinkamai nustatytų bazinių šilumos ir karšto vandens kainų per pastaruosius penkerius metus galėjo gauti 104 mln. eurų nepagrįstų pajamų.
„Čia bus pagrindinis dėmesys – tokius kaštus išsireikalauti, kad jie nebūtų pripažinti kaip tinkamos išlaidos. Tai nebus lengvas klausimas ir viena iš tikėtinų baigčių, kad jį reikės spręsti teisiniu būdu, – sakė A. Sekmokas. – Viena metinė ataskaita su tam tikromis išlaidomis, yra smulkus klausimas, lyginant su kaštais, kuriuos patyrė šilumos vartotojai, nešę pelną „Vilniaus energijos“ akcininkams.“
DELFI primena, kad VŠT ruošiasi iš Prancūzijos koncerno „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) valdomos „Vilniaus energijos“ perimti sostinės šilumos ūkį, kurio 15 metų nuomos sutartis baigiasi 2017 metų vasarį.
Praeitais metais įmonėje vyko sparti vadovų kaita. Rugpjūtį VŠT vadovauti pradėjo buvusi prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Giedrė Kaminskaitė-Salters, tačiau jau spalį atsistatydino.
Prieš tai atsistatydino ir visa VŠT valdyba, išskyrus jos pirmininką – savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Arvydą Darulį.
Šiuo metu išrinkta laikinoji valdyba, kurioje yra A. Darulis, M. Burokas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamentas vadovas Virginijus Pauža, Teisės departamento direktorius Edvardas Varoneckas ir Teisės taikymo skyriaus vedėja Dovilė Veličkaitė.
DELFI taip pat primena, kad pernai sostinės meru išrinktas Remigijus Šimašius pradėjo savivaldybės įmonių pertvarką, kurios pagrindiniai akcentai – aiškūs keliami tikslai, nustatomi veiklos vertinimo rodikliai, skaidrumas ir nepriklausomos valdybos.
