Praėjusį gruodį Lietuvos bankas naujovę reklamavo taip: „Sistema yra pritaikyta vykdyti mokėjimus realiuoju laiku 24 valandas per parą visus metus be poilsio dienų, jeigu tam bus pasiruošusios prie sistemos prisijungusios finansų įstaigos“.
Visi komerciniai bankai, visos valstybės institucijos ir verslo įmonės savo informacines sistemas, finansų valdymo programas turėjo pritaikyti prie SEPA. Tam išleista milijonai eurų. Tačiau, panašu, kad sistema neveikia taip, kaip turėtų.
DELFI skaitytojas Antanas pasakojo, kad mokėjimus už komunalines paslaugas, telefoną, internetą ir kt. internetu atlieka paskutinę mėnesio dieną.
„Mokėjimus atlikdavau tvarkingai ir niekada nebūdavo, kad kitą mėnesį naujose sąskaitose būtų nurodytas koks nors įsiskolinimas. Dabar jau kuris mėnuo iš eilės visose sąskaitose rodo, kad esu skolingas tokią sumą, kurią, puikiai žinau, sumokėjau paskutinę mėnesio dieną.
Keisčiausia, kad ir ryšio operatorius vieną SMS žinutę atsiunčia su tariama skola, tačiau po kelių dienų lyg niekur nieko atsiunčia naują žinutę, kurioje skolos jau nėra. Vadinasi, arba bankai mano pinigus nuskaito ilgiau, arba juos pervedinėja ilgiau, arba paslaugų tiekėjai vėliau gauna. Bet akivaizdu, kad mokėjimų realiuoju laiku kaip nebuvo, taip nėra“, – stebėjosi jis.
Anot pašnekovo, jeigu praėjusiais metais mokėjimą jis atlikdavo paskutinę mėnesio dieną po 18 val. kaip mokėjimo datą sistema rodydavo rytdieną. Dabar mokant kad ir naktį, nurodoma ta pati diena, tačiau realiai pinigai „suvaikšto“ per gerokai ilgesnį laiką.
Didieji ignoravo Lietuvos banko pasiūlymą
Lietuvos banko Operacijų ir mokėjimų departamento Mokėjimo sistemų administravimo skyriaus viršininkas Martynas Rajunčius patvirtino, kad ne visi mokėjimai vyksta taip, kaip tikėtasi, o apie mokėjimus realiuoju laiku iš viso nekalbama.
„Kaip spartesnę alternatyvą Lietuvos bankas pasiūlė SEPA aplinkai pritaikytą savo mokėjimo sistemą, kuri kiekvieną darbo dieną iš kitos sistemos gautus mokėjimus realiuoju laiku nukreipia kredito įstaigoms gavėjoms. Sistemos dalyviai jos viduje vietoje pernai buvusių 9 kasvalandinių tarpuskaitų (2014 m. jų buvo tik 4 per dieną) dabar darbo dienomis gali iškart atlikti mokėjimus darbo dienomis per 10 valandų „laiko langą“ (nuo 8 iki 18 val.)“, – tikino viršininkas.
Nuo 2016 metų pradžios šalies mokėjimų rinkoje įvyko sisteminis pokytis – Lietuva įsitraukė į trisdešimt keturias valstybes apimančią elektroninių mokėjimų eurais erdvę, vadinamą SEPA, ir toje erdvėje veikiama pagal SEPA reikalavimus.
Tai lėmė, kad mūsų šalies bankai galėjo pasirinkti, per kokias infrastruktūras vykdyti tarpbankinius mokėjimus. Didieji rinkos dalyviai pasirinko ne Lietuvoje veikiančią sistemą, kurioje mokėjimai įvykdomi penkis kartus per dieną.
Anot jo, šią sistemą pasirinko mažesni bankai ir kredito unijos, esą tarp jų mokėjimai vykdomi „ypač sparčiai“. Tačiau didieji bankai ją ignoravo ir pasirinko mokėjimus vykdyti per kitas sistemas.
„Šalies bankai iki perėjimo prie SEPA buvo informuoti apie būsimą mokėjimo sistemą ir jos galimybes. Apie tai paskelbta ir visuomenei. Taigi turime dvi sistemas, kurios dirba skirtingais režimais, ir visi mokėjimai, adresuojami iš Lietuvos banko sistemos į kitą sistemą, apdorojami pagal, galima sakyti, lėčiau veikiančios tos kitos sistemos darbo grafiką, t.y. 5 kartus per dieną“, – aiškino M. Rajunčius.
Anot jo, DELFI skaitytojo pastebėjimas daugiau susijęs ne su Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjų pasirengimu ar Lietuvos sistemos galimybėmis, bet su faktu, kad „Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos nuo šių metų pradžios nebėra vienoje mokėjimo sistemoje, o yra du skirtingi paslaugų lygiai“.
Niekas nieko nežadėjo?
SEB banko verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius komentavo, kad Lietuvai prisijungus prie vieningos mokėjimų eurais erdvės, mokėjimai eurais į kitus bankus vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis tiek šalies viduje, tiek kitose Europos valstybėse SEPA erdvėje.
„Dabar SEB bankas mokėjimus eurais į kitus Lietuvos bankus ir į kitas SEPA erdvei priklausančias šalis siunčia per Europos bankų asociacijos valdomą kliringo sistemą, todėl pinigų pervedimai į kitus Lietuvoje registruotus ir ES ar EEE bankus vykdomi penkis kartus per parą ir yra įskaitomi į kitą sąskaitą priklausomai nuo mokėjimo pateikimo laiko“, – aiškino banko atstovas.
Tačiau, jis atkreipė dėmesį, kad mokėdami už komunalines, ryšio ar kitas paslaugas, banko klientai turi galimybę lėšas pervesti itin greitai, jeigu gavėjo sąskaita taip pat yra SEB banke.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius tikino, kad pažado, jog mokėjimai vyks visą parą ir 7 dienas per savaitę jo atstovaujamas bankas niekada nėra davęs. Anot jo, tarpbankiniai mokėjimai ir iki SEPA nebuvo įskaitomi švenčių dienomis ir savaitgaliais bei po darbo valandų.
Atstovo teigimu, jei pinigų gavėjo ir siuntėjo sąskaitos yra „Swedbank“ pervedimas atliekamas tą pačią dieną. Paprastas mokėjimo pervedimas eurais į kredito įstaigą Lietuvoje bus atliktas tą pačią darbo dieną, klientui pavedimą pateikus iki 16 val., o JAV doleriais – iki 15 val.
„Jei pavedimas pateikiamas po nurodyto laiko, mokėjimas atliekamas kitą darbo dieną. Pavedimai, pateikti kitomis valiutomis, atliekami per vieną banko darbo dieną, jeigu jie pateikiami iki 14 val. Skubus mokėjimo pervedimas eurais į kredito įstaigą Lietuvoje bus atliktas tą pačią darbo dieną, klientui pavedimą pateikus iki 16 val. Mokėjimas siunčiamas gavėjo bankui nedelsiant“, – komentavo S. Abraškevičius.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad jeigu mokėjimo pavedimo suma 30 tūkst. Eur (ar sumos atitikmuo kita valiuta) arba didesnė, tai mokėjimo pavedimo vykdymo terminas banko iniciatyva gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki LR Mokėjimų įstatyme numatytų terminų.
Atstovo teigimu, pervedimai į sąskaitas kituose bankuose vykdomi per Europos kliringo namus (EBA STEP2) kiekvieną banko darbo dieną. Mokėjimai nevykdomi šeštadieniais, sekmadieniais, didįjį penktadienį prieš Velykas ir kitomis teisės aktuose nustatytomis poilsio ar švenčių dienomis.
