Portalas DELFI sudarė žemėlapį, kuriame matyti, kiek ir kokiame „mokesčių rojuje“ yra įsikūrusios tiesiogiai Lietuvoje registruotas įmones valdančios bendrovės.
Pabrėžiame, kad tai tik „ofšorinių“ kompanijų, susijusių su Lietuva, ledkalnio viršūnė, kadangi pagal DELFI turimus duomenis matyti tik tos Lietuvoje veikiančios įmonės, kurių 100 proc. akcijų priklauso „mokesčių rojuje“ registruotoms įmonėms.
Iš tiesų Lietuvos verslo pamiltų „ofšorinių“ kompanijų skaičius kelis ar keliolika kartų viršytų esantį žemėlapyje, nes Lietuvoje registruota bendrovė gali priklausyti kitai Lietuvoje registruotai bendrovei, o tik ši savo ruožtu gali priklausyti „mokesčių rojuje“ esančiai „ofšorinei“ kompanijai. Be to, įmonės gali turėti ir kelis akcininkus, iš kurių viena gali būti „ofšorinė“ kompanija ar akcininko akcininkas slėptis „mokesčių rojuje“.
Nepaisant verslo valdymo schemų suktybių ir sudėtingumo, portalo DELFI turimi duomenys rodo, kad vien tiesiogiai „ofšorinėms“ kompanijoms priklauso 370 Lietuvoje registruotų UAB (uždarųjų akcinių bendrovių) ar AB (akcinių bendrovių). Daugiausia jų – Kipre (171) ir Maltoje (37). Tiesa, šios dvi valstybės iš Lietuvoje galiojančio Tikslinių teritorijų sąrašo buvo išbrauktos 2004 m., kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą.
Tarp tolimųjų „mokesčių rojų“ populiariausios pagal tiesiogiai Lietuvos įmones valdančius akcininkus – Seišeliai (28), Didžiosios Britanijos Mergelių salos (23), Panama (22), Belizas (17).
Pagal DELFI turimus duomenis, bendrovių sąrašas gana spalvingas – nuo viešbučių, koncertų organizatorių iki transporto, verslo konsultavimo įmonių.
Žemėlapyje, užėję ant tikslinių teritorijų, skliausteliuose matysite skaičių, kelių Lietuvoje registruotų įmonių vieninteliai akcininkai yra šiuose „mokesčių rojuose".
Lietuvos valstybė dar 2001 m. patvirtino 60 tikslinių teritorijų sąrašą arba paprasčiau kalbant „mokesčių rojų“ sąrašą. Šiame sąraše – ne vienas retai girdimas geografinis pavadinimas: Džersis, Gernsis, Meno sala, Terkso ir Kaikoso salos, tačiau yra ir dažniau lietuvių ausiai girdimų pavadinimų – Lichtenšteinas ar Monakas.
Tikriausiai daugeliui kiltų klausimas, kam toks sąrašas, kodėl jį reikia tvirtinti?
Žinant, kaip šiose teritorijose esančios įmonės gali apsukti galvas verslininkams, darant tam tikrus sandorius su tikslinėmis teritorijomis (arba „mokesčių rojuose“ esančiomis įmonėmis) yra nustatyti tam tikri apribojimai: netaikomos lengvatos arba sąnaudos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.
Pavyzdžiui, pagal pelno mokesčio įstatymą, jei yra išmokami dividendai, tai jiems nėra taikoma „dalyvavimo išimties“ taisyklė. Ši taisyklė nurodo, kad kai akcininkas valdo ne mažiau kaip 10 proc. akcijų ir ne trumpiau kaip metus, tai dividendų išmokėtojas neturi mokėti pelno mokesčio, o tie, kurie juos gauna, netraukia jų į pajamas. Tokia taisyklė taikoma tarp juridinių vienetų, tačiau jei viena iš šių pusių yra „ofšore“, lengvata netaikoma.
Pati „ofšorinė“ bendrovė – dar ne velnias
VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas teigė, kad tikrinant mokesčių mokėtojus ypač atidžiai yra vertinami sandoriai su „ofšorinėmis“ kompanijomis.
„Siekiama įsitikinti, kad vykdomi sandoriai yra susiję su realia įprasta įmonių veikla, o ne tik siekiant gauti mokestinės naudos, tačiau pats minėtų sandorių vykdymo faktas dar nereiškia, kad mokesčiai buvo nuslėpti“, – pabrėžia jis.
Pasiteiravus, ar VMI turi duomenų, kiek mokestinių pažeidimų fiksuota, kai įmonės naudojasi „ofšorinėmis“ kompanijomis, A. Klerauskas teigė, kad VMI tokios statistikos neveda. Taip pat neišskiriama, kiek šiuo metu vyksta mokestinių tyrimų, kuriuose figūruoja „ofšorinės“ kompanijos ar sandoriai su jomis.
VMI atstovas prisipažįsta, kad įmonės, kurios yra perkėlusios valdymą į kitas valstybes, yra stebimos per padidinamąjį stiklą: analizuojami sandoriai, atliekamas sandorių realumo vertinimas, aiškinamasi įmonės valdymo iškėlimo į užsienį tikslingumas, ar tokiais sandoriais neteisėtai nebuvo siekta mokestinės naudos, vertinama sandorių kainodara.
„Kalbant ne apie kapitalo „išvežimą“, o apie bandymus išvengti mokesčių, pasinaudojat „ofšorines kompanijas“, reikėtų pažymėti, kad su šia problema susiduria visų šalių mokesčių administratoriai. Įformindami sandorius su minėtomis įmonėmis, mokesčių mokėtojai tokių tarpininkų sąskaitose palieka dalį apmokestinamųjų pajamų, tokių būdų išvengdami mokesčių, visų pirma pelno mokesčio“, – komentavo VMI atstovas.
Gavo nemažai duomenų apie NT, pajamas užsienyje
Pasak jo, tokiu būdu taip pat nesąžiningi verslininkai gali išsigryninti įmonės pinigines lėšas ir vėliau jas naudoti tokiems tikslams, pavyzdžiui, papirkinėjimui, paslėptam politinių kampanijų rėmimui , darbo užmokesčio mokėjimui „vokeliuose“.
Kovojant su tokiais nesąžiningais verslininkų veiksmais labai svarbus tarptautinis duomenų dalijimasis. Būtent jau pernai VMI gavo nemažai duomenų iš įvairių pasaulio valstybių apie Lietuvos rezidentų užsienyje valdomą nekilnojamąjį turtą, direktorių pajamas ir kitus duomenis.
Tokios informacijos į Lietuvą nuo kitų metų paplūs dar daugiau, nes nuo 2017 m. daugiau nei 50 pasaulio valstybių pradės keistis informacija apie piliečių sąskaitas, o tarp susitarimus pasirašiusių valstybių yra ir tikslinėms teritorijoms priskiriamų šalių.
Nuo tekstilės iki grybų
Mokesčių inspekcijai kartas nuo karto pavyksta prigauti „ofšorinių“ kompanijų privalumais nelegaliai besinaudojančių verslininkų.
Pavyzdžiui, 2009 m. buvo pranešta, kad Utenos apskrityje veikianti individuali įmonė, kuri užsiima tekstilės pluoštų paruošimu ir pardavimu, siekdama padidinti įsigyjamų prekių savikainą ir sumažinti apmokestinamąjį pelną, pirkimus formina per ofšorinę kompaniją, kuri nevykdo savo ūkinės veiklos valstybėje, kurioje ji įregistruota, o savininkai šių kompanijų nėra tų valstybių gyventojai. Tuomet patikrintos įmonės savininkui buvo paskirta 280 tūkst. Lt (81 tūkst. eurų) bauda.
Dar vienas atvejis buvo nustatytas, kai viena bendrovė apskaitoje įregistravo vertybinių popierių įsigijimą iš vienos JAV kompanijos. Bendrovė, perleidusi šiuos vertybinius popierius, gautas pajamas sumažino beveik 18 mln. Lt (apie 5,2 mln. eurų) pagal užsienio kompanijos vardu įformintus dokumentus. Tuomet iš JAV buvo gauta informacija, kad nei JAV registruota kompanija, nei įmonės direktorius, darbuotojai ar atstovas registruotais adresais nerandami. Tyrimas parodė, kad nėra jokių įrodymų, jog užsienio kompanija būtų realiai gyvavusi ar vykdžiusi veiklą JAV.
Prigauta mokesčių inspektorių buvo ir Vilniaus apskrityje veikusi bendrovė, kuri užsiėmė didmenine prekyba grybais. Mokesčių inspektoriai nustatė, kad bendrovė siekė sumažinti apmokestinamąjį pelną, pardavimus įformindama per „ofšorines“ kompanijas. Įmonės vadovams buvo skirta 1,5 mln. Lt (434 tūkst. eurų) bauda, o Lietuvoje registruotai bendrovei – 400 tūkst. Lt (116 tūkst. eurų) bauda.
Brangus „malonumas“
Mokesčių konsultantė ir konsultacijų kompanijos „Fidexperta“ steigėja Rūta Bilkštytė tikino, kad, pavyzdžiui, smulkiam verslui steigti kompanijas tikslinėse teritorijose ir vykdyti veiklą per jas neapsimoka: įmonių steigimo, palaikymo kaštai yra pakankamai dideli.
„Tikslinėse teritorijose įsteigtas įmones naudoja stambus verslas – ir tai dažniausiai yra tik dalis tarptautinės verslo struktūros – pagrindinės „holdinginės“ įmonės steigiamos užsienio jurisdikcijose, kurios turi labai patrauklias dvigubo apmokestinimo sutarčių sąlygas su tam tikromis tikslinėmis teritorijomis. Tuomet taikant teisinius būdus pagal sutarčių sąlygas buvo galimybės sumažinti mokesčius“, – aiškino pašnekovė.
R. Bilkštytė taip pat pastebėjo, kad tikslinėse teritorijose įmonės steigiamos dėl galimybės likti anonimišku sandorio dalyviu.
„Pavyzdžiui, įsigyjant Lietuvos įmonę ar kitą objektą, kuomet tiesioginis suinteresuotas pirkėjas nenori būti atsiskleidęs. Toks atvejis gali būti neturint tikslo sutaupyti ar sumažinti mokesčius“, – kalbėjo ji.
„Bet jei tokią, tikslinėje teritorijoje registruotą įmonę kontroliuos Lietuvos gyventojas, tai jam, nors ir tiesiogiai nevykdant komercinės veiklos, gali atsirasti prievolė deklaruoti, kaip gyventojo, visas „ofšorinės“ įmonės pajamas“, – įspėjo mokesčių specialistė.
R. Bilkštytė pastebėjo, kad tais atvejais, kai prekes per „ofšorines“ kompanijas parduoda Lietuvos gamintojai, mokesčių administratorius labai atidžiai tiria, ar tokioje tikslinėje teritorijoje steigta įmonė yra susijusi su Lietuvos įmone. Jei taip būtų, visos pajamos būtų pripažintos Lietuvos įmonės pasyviomis pajamomis ir apmokestinamos Lietuvoje.
Mokesčių ekspertė nepritaria įsigalėjusiam stereotipui, kad „ofšorinės“ kompanijos – verslininkų suktumo ženklas.
„Jei galima atskleisti įmonių struktūrą ir paaiškinti, kodėl tokia struktūra naudojama – tai mokesčių planavimas nėra mokesčių vengimas“, – teigė ji.
Pasiteiravus, kokias tikslines teritorijas labiausiai pamėgę Lietuvos verslininkai, R. Bilkštytė paminėjo su Didžiosios Britanijos ir JAV jurisdikcijomis susijusias tikslines teritorijas.
Išskirti pagal sektorius, kurios įmonės mieliau steigia „ofšorines“ kompanijas ir per jas valdo verslą, bendrovių mokesčių specialistė negalėjo. Pasak jos, tikslinių teritorijų pasirinkimas labai priklauso nuo pagrindinės, motininės įmonės šalies, nuo dvigubo apmokestinimo sutarčių tinkle ir sąlygų.
„Kadangi Lietuvos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nėra daug, tai verslininkai pasirinkdami tikslines teritorijas dažniausiai remiasi savo užsienio partnerių patirtimi – tai Mergelių salos, Džersis, Meno sala“, – vardijo pašnekovė.
R. Bilkštytė taip pat paminėjo Tikslinių teritorijų sąraše nesančių šalių, tačiau jos taip pat siūlo patrauklias apmokestinimo sąlygas tarptautiniam verslui. Tai – Delaveras (JAV), Kipras, Malta.
„Dažnai, pasirenkant per tokią tikslinę teritoriją efektyviai vykdyti verslą, atsižvelgiama į galimybes tapti tos šalies mokesčių rezidentu ir sprendimui įtakos turi ne tik galimybė susimažinti mokestinę naštą“, – kalbėjo pašnekovė.
